Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
Lie. angis priklauso plačiai giminiškų žodžių grupei: gr. ὄψις, šalia ἔχις, ἔχιδνα, lo. anguis, pr. angis, s. sl. ąžĭ, le. wąż, r. už; skr. ahi-, av. aži-; žodžiai kilę iš paralelinių formų, nazalizuotų ir nenazalizuotų (from parallel forms with and without nasal), bet fonetiniai ryšiai iš dalies neaiškūs.
Šaltinis:
Buck 1949, 194
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
angis E 774 ‘gyvatė’ : lie. angìs, la. ùodze² (dial. ùodzs²), s. sl. ѪЖЬ, lo. anguis, s. v. a. unc ir kt., žr. Walde Pokorny I, 63.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 175
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
Lie. angìs, la. uôdze, dial. úodzs, ùdzs, pr. angis ‘žaltys, gyvatė’ tęsia keliose kalbose atitinkantį ide. *angᵘ̯(h)i-. Plg. s. sl. ǫžь, le. wąż, lo. anguis. Iš pavadinimo ‘žaltys’ yra kilęs žodis ‘ungurys’: lie. ungurỹs (iš *angurys), pr. angurgis greta le. węgorz, r. ugorъ, plg. lo. anguilla.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 220
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
Armėnų kalboje, atrodo, matyti tiesioginiai labioveliarinių refleksai, plg. awj ‘gyvatė’ (*angᵘ̯(h)- : lo. anguis, lie. angìs)
Šaltinis:
Tischler 1990, 78
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
Meillet’as atkreipia dėmesį į faktą, kad aprašytoji kaita vyksta taip pat ir dviejose formose, kurios neturi paveldėtinio -w-: arm. awj ‘gyvatė’ atliepia lo. anguis ir lie. angìs, o arm. lyčiai awcanem ‘(pa)tepti; įtrinti’ atliepia skr. anákti ir lo. unguō. Remiantis kitomis ide. kalbomis, reikėtų rekonstruoti ide. -ngʷh- ir -ngʷ-; o armėnų k. duomenys verčia rekonstruoti *-wg̑h- ir *-wg̑-, arba, pritaikius Meillet’o […] taisyklę, *-wg⁽ʷ⁾h- ir *-wg⁽ʷ⁾.
Šaltinis:
Winter 1962, 257
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
[Autorius aiškina armėnų kalbos garsinę sandarą.] Ide. *n prieš *gᵘ̯h, *gᵘ̯ armėnų kalboje iškrito, bet išliko labializacijos refleksas, panašus į priebalsį w: *a(n)gᵘ̯hi- > augh- > auj ‘gyvatė’ (plg. lo. anguis, pr., lie. angis ir kitus su formomis be -n- : ēghis > iž ‘gyvatė’).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 43
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
Armėnų kalboje *gh, *g, *k, einantys po *u, papildomai tampa palatalizuoti ir duoda tuos pačius refleksus, kaip ir atitinkami palatalizuoti *g̑h, *g̑, *k̑. Ide. *angᵘ̯hi- > arm. *aughi- > auj ‘gyvatė’ (plg lo. anguis, lie. angìs, pr. angis).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 57
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
[Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą, pateikia dėsningus ide. garsų atitikmenis] Ide. *-n-gᵘ̯h > arm. wj : *a-n-gᵘ̯hi- > arm. awj ‘gyvatė’ (plg. lo. anguis, lie. angìs).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 69
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
Senosios armėnų kalbos -i- kamienai kilę iš ide. atematinių *-i-, *-ī- kamienų. Prie jų priskiriama: arm. awj ‘gyvatė’ < *aug̑hi- < *angᵘ̯hi- (plg. lo. anguis, lie. angìs, pr. angis).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 124
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
Praslavų ǫžь ‘gyvatė’ (s.-kr. ву̑ж, slov. vôž, r. уж, le. wąż, luž. ž. huž) turi tikslius atitikmenis baltų kalbose: pr. angis ‘gyvatė’, lie. angìs ‘t. p.’, la. úodzs ‘paprastoji angis’ ir kitose ide. kalbose: lo. anguis ‘gyvatė’, s. v. a. unc ‘žaltys’, ir kt. Siejimas su rytinėmis ide. kalbomis – s. i. ahi, s. iran. aži- ‘gyvatė’ – mažiau tikslus (dėl šių formų alternatyvinės rekonstrukcijos: *ag̑hi arba *n̥g̑hi), nors ir pakankamai patikimas.
Šaltinis:
Мартынов 1983, 53
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
Pirmoji ved. Áhi Budhnyà ‘Gelmių Gyvatė, Змей Глубин’ dalis kilusi iš indoeuropietiškojo gyvatės pavadinimo, kuris nedaug pakitęs fiksuojamas daugelyje ide. kalbų, plg. av. aži-, sl. ǫžь, gr. ὄφις, ἔχις, lo. anguis, lie. angìs, toch. B auk.
Šaltinis:
Топоров 1974 (1976), 4
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
Pr. angis ‘gyvatė’ tikslius atitikmenis turi rytiniai baltai: lie. angìs, la. trm. úodzs (plg. uôdze, úodze apie kamienų -i ir ē derinimą žr. Skardžius APh 1937, VI, 211) ir slavai: le. wąż, luž. ž. huž, slov. vǫ̑ž, r. уж, br., ukr. вуж ir pan. Ide. vakarinėje dalyje paplitęs kitas gyvatės pavadinimas, kildinamas iš *natro-, *natrī, bet ide. yra ir formos *angᵘ̯(h)i- pėdsakų: lo. anguis, v. air. escung, kimrų llys-yw-en, s. v. a. unc ir t.t.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 86–87
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
Arm. awj ‘gyvatė’ kildinama iš ide. *angᵘ̯hi (plg. lo. anguis-, lie. angìs ‘gyvatė’); Pokornas (IEW, 43) sąvokai ‘gyvatė, kirminas’ yra nurodęs tokias šaknis: *angᵘ̯hi (> arm. awj ‘gyvatė’), *egᵘ̯hi (> arm. iž ‘gyvatė’) ir *eg̑hhi- (> arm. ozni ‘ežys’).
Šaltinis:
Туманян 1968, 54
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
Schlange, gyvatė
Straipsnelis:
Kiti tyrėjai [Hübschmann, Armenische Grammatik, Leipzig, I, 1897, 426; Meillet, Esquisse d’une grammaire comparée de l’Armenien classique, Wien, ²1936, 37, ir galiausiai Dumézil, BSL 1939, XXXIX, 100] mano [, jog arm. ōj, t. y. auj, gen. ōji ‘gyvatė’] giminiškas su lo. anguis, lie. angìs ‘Schlange’. […] Reikia rinktis arba arm.-gr.-toch. izoglosą [auj – gr. ὄψις– toch. auk ‘gyvatė’] arba arm.–lo.–bl. Kadangi arm. žodžio *auj < *anghᵘ̯ garsų vystymasis paremtas įdomių paralelių, norėčiau pasirinkti (kartu su Duméziliu) veikiau antrąją galimybę: arm.–lo.–bl. sąsajas.
Šaltinis:
Solta 1960, 135
Antraštė:
angìs
Reikšmė:
gyvatė
Straipsnelis:
Vakarų baltų gyventose žemėse yra išlikę nemaža sudūviškos ar prūsiškos kilmės leksikos. Galbūt vakarų baltų veldiniu reikėtų laikyti pietinėse lie. tarmėse paplitusį angìs ‘gyvatė’ (pr. angis).
Šaltinis:
Vidugiris 1996, 36
Antraštė:
angìs
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito i kamieno baritonai.] S. i. áhi- (plg. Av. aži-). Galimos dvi indų-iranėnų žodžio etimologijos: ide. *H₂ngʷʰi- (plg. lo. anguis, lie. angìs, acc. sg. añgį, sl. *ǫžь etc.) arba ide. *Hogʷʰi- / H₃egʷʰi- (plg. gr. ὄφις). Kadangi pirmuoju atveju indų-iranėnų formoje postuluojamas nulinis balsių kaitos laipsnis, nepaliudytas kitur, antroji etimologija atrodo įtikimesnė.
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 29

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas