Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: angliai, plentas, įtįsti, atverti, perkūnija, paberžis, daigotis, alksnynas, piestas, apskritis, pasternokas, maliava, čiupra, manyti, gilendrė, kurdupelis, mąslus, blukė, vartyti, ožeknis.

Antraštė:

ángliai, añgliai

Straipsnelis:

Iš r. úgolь, úglja, s.-kr. ȕgalj, ȕglja, le. węgiel, węgla galime spręsti, kad turime rekonstruoti praslavų prolytę su priesaga -ъl- (nors ir yra s. bažn. sl. ǫglьje [coll.], ǫglь) [36]. Baltų kalbų leksemos laikytinos antrinėmis, atsiradusiomis įvykus sinkopei: lie. añglis, pr. anglis, la. ùogle < bl. *ang-ul-. Sinkopę vykus liudija ir akūtinė priegaidė, plg. ryt. lie. (coll.) ángliai ‘węgle’ (akūtas, iš kurio atsiranda ar kuris yra vokalinio ilgumo pamatas, čia negali būti pirminis, plg. s. i. áṅg-āra- ‘anglys’). Akūtas laikytinas išvestiniu kompensaciniu pailgėjimu, kilusiu balsiui išnykus. Tai, kad šalia lie. añgliai yra ir ángliai, rodo, jog pradinio skiemens pailgėjimas, atsveriantis išnykstantį vidinį skiemenį (*añguliai), tėra tik fakultatyvinis sinkopės rezultatas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks pailgėjimas dažniausiai vyksta prieš sonantą, plg. lie. élnis : s. lie. ẽllenis ‘elnias, jeleń’ (s. sl. jelenь) [ir kt. pvz.]. Taigi atrodo, kad galime rekonstruoti triskiemenę bl.-sl. leksemą, reiškiančią ‘anglys’: *anguliai. Trautmanno siūloma (²1970, 8) prolytė *angli- yra nepriimtina.

Šaltinis:

Smoczyński 1987b, 361–362