Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ankstas,, milžtuvė, karstas, dekretas, lapas.

Antraštė:

añkstas,

Straipsnelis:

[Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje.] Lie. añkstas, ankstì, ankstáin(i)ais, ankstéinai(s) – pr. angstainai, angsteina ‘iš ryto’ […] – nėra problemų su lie. paprastųjų žodžių paplitimu, tačiau išvestinė forma pasirodo tik žemaičių teritorijoje, todėl gali kilti iš substrato, juk iki šiol ši hipotezė mokslininkų tyrinėta nebuvo. Kalbama apie neaiškios etimologijos žodį, su kuriuo tikėtiniausia lyginti skr. aktuḥ ‘paskutinė nakties dalis, tamsa prieš aušrą’, go. ūktwo ‘aušra’, gr. ἀκτίς ‘šviesos spindulys’, kas vis dėlto neišsprendžia problemos [Išnaša: Galima dar žr. Smoczyńskį. Daugelio mokslininkų buvo siūlyta (pvz., Pokorno) laikyti, kad pastarojoje analizėje kalbama apie ide. nakties pavadinimą, esantį ir la. kalboje nakts, rekonstruojama forma *onkᵘ̯-t- greta *nokᵘ̯-t-, bet ši hipotezė yra diskutuotina […]]. Latvių kalboje šis žodis visiškai išnykęs ir kalbamoji sąvoka išreikšta žodžiu agrs, agri, izoliuotas baltų arealo žodis, bet labai senas […]. Todėl šiuo atveju latviai prarado šaknį turbūt prieš baltų epochą, o lietuviai ir prūsai tuomet išlaikė.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 146