Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: anskat, šlajos, mandaras, balva, moturtis, skilandis, litera, delnas, klumokas, ledyti, ovytis, balgzti, laukinis, borva, šlajės, ribuliuoti, akylas, kultuvė, skrabti, kumpinti, nūmirūlis, sterka, verbalkis, kariauti, paklostyti, alsuoti, bristi, brenda, breda, šmeras, burbuliai, kirkinti, stoka, kiminti, remezyti, skolyti, raupas, čiaužti, skabtu, priesieka, kniauti, anūkas, lemoti, gyvis, čempinti, rankovė, spainė, bristi, brenda, slėsna, purtyti, pereiga, žiurkštas, dvokti, dvakia, nūskendūlis, laipdyti, nasras, surikti, žagaras, slizas, pakreslis, kiekunta, šnaresys, lugzsti, razgyti.

Antraštė:

anskat

Reikšmė:

siehe da

Straipsnelis:

Fraenkelio žodyne pateiktą lie. anskat norėčiau aiškinti kitaip: an – kaip Fraenkelis – iš anas ‘jener’ (neutr. *ana = sl. ono, kas kokį nors daiktą parodo); tačiau skat turbūt priklauso lie. skatýti, la. skatīt ‘žvelgti, schauen, zusehen’. Taigi ‘das (da)! sieh!’. Imperatyvas be k!

Šaltinis:

Machek 1959a, 161

Antraštė:

anskat

Reikšmė:

antai

Straipsnelis:

[Kalbama apie J. Bretkūno leticizmus.] V. V. Falkenhahnas (Falkenhahn 1941, 219) buvo linkęs anskat ‘antai’, šiskat ‘dabar’, taskat ‘tai’, nors ir svyruodamas, laikyti kuršininkų kilmės. [355] […] K. Būga žodžius anskat, šiskat, taskat laikė lie. kilmės ir lygino su tas-ka-jau, tàs-ga, tàs-ga-t, tàs-ga-tės. O Endzelynas atskirdavo formantą -skat, kurį lygino su la. skatît [Fraenkelis iš pradžių laikėsi Endzelyno, bet vėliau žodyne – Būgos nuomonės]. Kadangi ME žodyne anskat tipo žodžiai pažymėti tik iš Kuršių Nerijos, tai kalba už jų lietuvišką kilmę. Antra vertus, hipotezės dėl kuršininkiškos (la.) kilmės visai negalima atmesti, nes šio tipo žodžiai Lietuvoje žinomi tik Rytų Prūsijoje ir š. vak. žemaičių.

Šaltinis:

Palionis 1990, 355–356

Antraštė:

anskat

Reikšmė:

antai

Straipsnelis:

Priėmus prielaidą, kad ve, va, vei yra veiksmažodžio veiz(d)ėti, o latvių ve, vei – *vei(z)dēt, vērties imperatyvų redukcijos rezultatas, reikia pripažinti, kad ir Rytų Prūsijos lietuvių raštų deiktinių žodžių anskat, taskat ‘tai’, šiskat ‘štai’ antrasis dėmuo -skat yra ne neaiškios kilmės dalelytės -ka- darinys, kaip yra įsitikinę kai kurie autoriai [Valeckienė; Fraenkel LEW], o veiksmažodžio skatyti(s) imperatyvo skatyk redukcijos rezultatas. […] Veiksmažodį skatyti(s) vartojo ir Rytų Prūsijos lietuviai […]. Minėto anskat struktūra rodo, kad jo pirmasis dėmuo gali būti deiktinis žodis an(a) ‘antai’ […], prie kurio prisijungė redukuotas dėmuo -skat. Darybos atžvilgiu anskat (resp. taskat, šiskat) susisieja su kitu tos pačios reikšmės deiktiniu žodžiu anavè ← ana + ve […]. Pagal an(a)skat susiformavo taskat ir šiskat, kurio pirmasis dėmuo ši- turimas ir prieveiksmyje šičia.

Šaltinis:

Rosinas 1982a, 43