Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: antrinti, pūti, skiesti, žievė, gausa, kiugždėti, mano, liautis, ūkanas, visados, laipioti, kelenzdros, maulinti, dabšbus, niekad, lievenys, pragydrūlys, Lietava.

Antraštė:

añtrinti

Reikšmė:

to repeat

Straipsnelis:

Knygoje aptariamos pragermanų n kamieno leksemos, iš kitų kamienų žodžių išsiskiriančios vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Konsonantinės n kamienų alternacijos nėra būdingos tik vienai morfologinei kategorijai: be daiktavardžių, minėtini ir veiksmažodžiai. Pasak Krooneno, nėra reikalo manyti, kad protoide. veiksmažodžių nosinis afiksas turėjo savo atskirą reikšmę, pvz., turėjo infektyvinę-terminatyvinę reikšmę ar semantiniu požiūriu buvo tranzityvinis. Dažnai tvirtinama, kad nosinis praesensas turėjo kauztyvo-faktityvo reikšmę. Daugeliu atvejų tai tiesa, pvz.: lie. budė́ti ‘to be awake’ → bùdinti, la. budinât ‘to wake up, incite’, s. i. rī́yate ‘to flow’ → riṇā́ti ‘to make flow’, lie. añtras ‘second’ → añtrinti ‘to repeat’, s. air. rúad ‘red’ → rondid ‘to make red’. Tačiau tai dar nereiškia, kad kauzatyvinė ir faktityvinė reikšmės buvo inherentinės n priesagos reikšmės. Greičiau tikėtina, kad nosinis afiksas iš pradžių buvo semantiškai neapibrėžtas praesenso formantas, o konkreti jo reikšmė – faktityvinė, kauzatyvinė ar iteratyvinė – priklausė nuo darybos pamato. Faktityvai buvo daromi iš būdvardžių, iteratyvai – iš aoristo, o kauzatyvai buvo panašūs į faktityvus, bet nuo jų skyrėsi tuo, kad buvo daromi iš veiksmažodžių šaknies. Taigi, nosinio praesenso tranzityvumas priklausė nuo pirminio darybos pamato, bet ne nuo pačios priesagos.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 101

Antraštė:

añtrinti

Reikšmė:

to repeat

Straipsnelis:

Svarstoma, ar nosinis prezentas buvo kauzatyvas-faktityvas, kai kurie pavyzdžiai tai patvirtina: lie.añtras ‘second’ > añtrinti ‘to repeat’.

Šaltinis:

Kroonen 2012b, 277