Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: apmaudas, spudinti, krosmeta, geventi, girynas, prausti, kadaise, neptis, turkti, trikti, dokti, gizas, ramas, armai, galas, galu.

Antraštė:

ãpmaudas

Straipsnelis:

Toch. B maune ‘godumas, įkvėpimas; painiava’ su acc. sg. mauṃ. Šio žodžio negalima atskirti nuo lie. maudžiù, maũsti, č. mdlíti po čem ‘nach etwas schmachten, sich nach etw. sehnen’ (dėl šių baltų ir slavų žodžių giminystės plg. Fraenkel LEW, I, 420, atmetant kitus, neišlaikančius kritikos, gretinimus). Toch. forma, kurioje nėra jokio dantinio priebalsio pėdsako, rodo ide. *moud- arba *maud- etc. su iškritusiu *n po *d *moudn- arba *maudn-. Priesagą reikia kildinti iš *-no-: acc. sg. formai mauṃ įtakos turėjo tokie linksniai: B arañce (nom. sg.) : arañc (acc. sg.) ‘širdis’, B kektseñe : kektseñ ‘kūnas’, B ytārye : ytāri ‘kelias’ etc.

Šaltinis:

Windekens 1976, 282

Antraštė:

ãpmaudas

Straipsnelis:

S. air. veiksmažodinis kamienas smúain- ‘galvoti, atspindėti, svarstyti, medituoti’ (iš kurio turime deverbatyvą smuain ‘atspindys’), praes. 3 sg. rel. smuaines ‘galvotų’. Veiksmažodinis daiktavardis smuaineth. [s143] Buvo gretinama su go. ga-maudjan ‘uždegti šviesą’, lie. ãpmaudas, s. sl. myslĭ ‘mintis’, prie kurių taip pat buvo prijungti gr. μῦθος ‘šneka’, μῡθέομαι ‘kalbu’, kurie priklauso šakniai *meudh- ‘galvoti apie ir t. t.’. Air. dvibalsis úa gali būti kilęs iš ilgo ō, kilusio iš ou (*[s]moudh-) arba iš kompensuojančio pailginimo (*smudn-), o pradinė grupė sm- reprezentuoja sm- : m- kaitą. Bet visa tai neleidžia parodyti sunkumų, nes britų atitikmenų nebuvimas neleidžia jų paaiškinti. [...]; Strachan, BB, XX, 16; Pedersen I 113, 185, 296, 317; Walde-Pokorny, II 256; Pokorny IEW, 743.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s143–s144