Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: apvaros, praver��ti, babaušis, sajinti.

Antraštė:

ãp-varos

Straipsnelis:

Elbingo žodynėlyje (E) esantis aboros ‘ėdžios’ Būgos buvo sietas su lie. ãbrė ‘kubilas’, la. abra ‘duonkubilis’. Tačiau tokia etimologija yra neaiški, nes sunku susieti reikšmes. Pr. aboros Trautmanas laiko skoliniu iš le. obory ‘Viehhof’, tačiau tai mažai tikėtina dėl semantinių ir fonetinių skirtumų. Endzelynas pr. aboros laiko tikrai baltišku ir sieja su lie. apý-voras ‘apkasas’ ir la. sa-vāri ‘Querstange der Egge’, spėdamas, kad pr. aboros iš *ab-vōrōs, nors gali būti ir iš *ab-vŏrōs. Jeigu pr. aboros < *ab-vŏrōs, tai gana tikslus fonomorfologinis atitikmuo – lie. (žem.) ãparos ‘virvelės ar siūlai kam verti ar apverti’, lie. ãp-varos arba api̇̀-varos = apý-varos ‘t. p.’, plg. lie. (žem.) ãparai < lie. ãp-varai ‘t. p.’ arba api̇̀-varai ‘t. p.’ Lie. (žem.) ãparos : ãpara < ãp-varos: ãp-vara padarytas iš ap-vérti, panašiai ir pr. aboros < *ab-vŏrōs, plg. s. sl. ОБЛАКЪ (s. r. оболокъ, le. obłok ir kt.) = lie. ãp-valkas ‘drabužis; žirnio išraiza; viršutinė batų dalis, lovos užtiesalas’ : àp-velkù, s. sl. ОБОДЪ ( r. обод, le. obód ir kt.) = lie. ãp-vadas ‘apvedimas, apsiuvimas, apylanka’ : àp-vedu, r. оборот ‘posūkis’= lie. ãp-vartas ‘posūkis, pasisukimas’ : àp-verčiù ir t. t. Bl.-sl. *ver- (= lie. vérti ‘įvėrinėti virvelę, siūlą per ką nors’ (būtent iš tokią reikšmę turinčio priešdėlinio *ver- ir padaryti lie. ãpara, ãpvara ir pan. = r. обо́ра), lengvai atsekamos ir kitos reikšmės – ‘smeigti, įkišti; uždaryti duris’ (pirmiausia, matyt, užsklęsti durų skląstį’) ir pan., plg., pvz., lie. vãras ‘šatra (tvorai)’ = s. r. воръ ‘aptvėrimas, tvora’, завора ‘skląstis’ ir kt. Šių reikšmių pagrindu iš to paties priešdėlinio bl.-sl. veiksmažodžio *ver- ir padarytas pr. aboros (= abŏrōs < *ab-vŏrōs ‘tam tikras aptvėrimas (galbūt iš karčių)’, plg. r. обо́ра ‘ėrimas’, a. luž. wobora ‘tam tikras aptvaras’, le., č. obora ‘t. p.’, s.-kr. òbor ‘tam tikras aptvaras (kiaulėms)’ ir kt., dar plg. lie. api̇̀ ‘miesto aptvėrimas’ (LKŽ I 185).

Šaltinis:

Мажюлис 1964, 66–67