Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: arklys, garmuolis, žvangus, kleivinti, blukis, salpa, loba, busti, bundu, bostis.

Antraštė:

arklỹs

Straipsnelis:

Lie. arklys : lie. arklas, šis iš šaknies žodžio árti, kuris giminiškas gr. ἄρόω ‘arti’, lo. arāre ‘t. p.’. Pradinė arklys reikšmė – ‘ariantis gyvulys’.

Šaltinis:

Buck 1949, 168

Antraštė:

arklỹs

Straipsnelis:

Lie. arklỹs – tik lie. kalbai būdingas pavadinimas. Šis žodis atsirado tada, kai šalia jaučių žemę pradėjo arti ir arkliais. Iš pradžių arklỹs, matyt, bus reiškęs prastesnį į arklą kinkomą žirgą ir galėjo būti vartojamas junginyje arklỹs žìrgas. Kilęs iš žodžio árti.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1968, 154

Antraštė:

arklỹs

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Arklys. Senas ide. pavadinimas – *ek̑ᵘ̯-. Lie. pavadinimas – arklỹs ≤ *arkl-ii̯as, t. y. vedinys, padarytas iš árklas ir reiškęs ‘darbinis arklys’, pažodžiui ‘pririštas prie arklo’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 226

Antraštė:

arklỹs

Straipsnelis:

Lo. armentum ‘darbinis galvijas, kuriuo ariama (dažniausiai jautis)’ yra siejamas su arāre, nes ariama buvo daugiausia jaučiais. Priesagos *-men- vediniai lotynų kalboje yra seniausi. Fonetiniu atžvilgiu lo. armentum visai sutampa su lie. armuõ, r. рамень, [221] gr. ἄρωμα. Darbinio galvijo pavadinimas, kilęs iš reikšmės ‘arti’, yra lie. arklys ir spėjamai tos pat šaknies s. r. орь ‘žirgas’. Šios šaknies žodžių siejimas su s. isl. jǫrmune gali būti priimtinas visai kitu etimologiniu pagrindu. Remiantis semantiniais ir darybiniais ryšiais pagal lo. arō, lie. ariu ir t. t. – lo. arvum, lie. armuõ, gr. ἄρωμα ir t. t. ‘arimas’ – lo. armentum, lie. arklỹs, taigi germanų kalboms gali būti nustatytas toks semantinis ir darybinis modelis: go. arjan ‘arti’ – airþa (< *er-t-), s. isl. jǫrð ‘žemė’ (←*‘arimas’) – jǫrmune ‘darbinis galvijas’, ‘arklys’ (čia atsižvelgiama į *er-/ *ar- kaitą). Žodžiai su reikšmėmis ‘arimas’ ir ‘darbinis galvijas (arti)’ čia gražiai papildo bendrą vaizdą.

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 220–221

Antraštė:

arklỹs

Straipsnelis:

P. Skardžius mano, kad, pavyzdžiui, lie. arklỹs < *arklijas „iš pradžios veikiausiai yra buvęs tik ‘arklinis’, ‘į arklą pakinkytasis’, ir tik vėliau, išstūmęs véldinį *ašvas < *ešvas, įgavo reikšmę ‘Pferd’, o galbūt ją kurį laiką bus turėjęs ir anksčiau“ (Skardžius 1943, 62).

Šaltinis:

Rosinas 1998, 274

Antraštė:

arklỹs

Reikšmė:

Pferd

Straipsnelis:

žr. švylys

Šaltinis:

Lanszweert 1996–1997, 34

Antraštė:

arklỹs

Straipsnelis:

Vienas ide. prokalbės *-ii̯ó- kirčiavimo atvejų yra lie. arklỹs, árklio < *artli'i̯a-s < *h₂arh₃tl-ii̯ó- : árklas < *árt'la- < *h₂arh₃-tló-.

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 173

Antraštė:

arklỹs

Reikšmė:

horse

Straipsnelis:

Sl. *or(j)ь ‘steed’ (plg. s. č. oř, s. le. (h)orz, r., bažn. sl. orь, r. trm. oŕ, ukr. trm. vir, vuŕ) buvo bandoma kildinti iš vksm. *orati ‘to plow’, plg. lie. arklỹs ‘horse’ : ar̃klas ‘plow’, atsiradusius iš vksm. árti ‘to plow’. Tačiau tai yra netiksli paralelė, nes lie. arklỹs, ar̃klas yra aiškūs žodžiai iš žodžių darybos perspektyvos, o tuo tarpu, ryšys tarp sl. *or(j)ь ir *orati yra visiškai neaiškus.

Šaltinis:

Blažek 2010a, 18