Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
artojas
.
Rezultatai
Antraštė:
artójas
Straipsnelis:
Pr.
artoys
(
artōjs
) E 236 ‘artojas’: lie.
artõjas
, s. sl.
ратаи
‘t. p.’,
орати
, lie.
árti
, la.
art
, go.
arjan
, lo.
arāre
, air.
aⁱrim
, gr.
ἀρόω
‘ariu’, arm.
araur
‘arklas’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 78.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 205
Antraštė:
artójas
Straipsnelis:
Pr.
artoys
artimiausius atitikmenis turi: lie.
artójas
,
artójus
(šalia la.
arājs
), vak. br.
артай
(skolinys iš baltų kalbų, r.
ратай
, br., ukr.
ратáй
, le., luž. a., luž. ž., slovk., č.
rataj
, s. sl.
РАТАИ
, bulg.
pàтай
, s-kr.
pàтаj
. Nomen agentis
-tāj(a)-
– iš veiksmažodžio reikšme ‘arti’ plg.: lie.
árti
, la.
ar̂t
, prasl.
*orati
, go.
arjan
, v. iran.
airim
, lo.
arō
, gr.
ἀρόω
, v. mak.
aroura
‘arimas’ (plg. alb.
arë
‘laukas’ – Gāters, KZ 1955, LXXIII, 119, Hamp, KZ 1958, LXXV, 238), arm.
araur
(plg.
v-arem
<
*apo-ar-
, žr. S. E. Mann, Armenian and Indo-European, 1963, 68), toch. A, toch. B
āre
‘plūgas’, het.
harra
‘skaldyti’, gr.
ἀρoτήρ
, lo.
arātor
, kimrų
arddwr
ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 107–108
Antraštė:
artójas
Straipsnelis:
žr.
irti
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 108
Antraštė:
artójas
Straipsnelis:
Afiksas *
-(i)i̯o-
/ *
-eii̯o-
daugelyje senųjų ide. kalbų turėjo labai svarbų vaidmenį darant būdvardžius (plg. Brugmann 1906, 182tt). Tai pasakytina ir apie bl. kalbas. Mat iš būdvardžių su *
-i̯o-
atsiradę produktyvieji veikėjų pavadinimai su *
-tā-i̯o-
(plg. lie.
artójas
, la.
arājs
< *
artājs
, pr.
artoys
(Ackermann) E 236), *
-ē-i̯o-
(plg. lie.
siuvė́jas
, la.
šuvējs
) baltų kalbose visai išstūmė senuosius vedinius su *
-ter-
/
-tel-
(S. Ambrazas 1993, 112–117). Vėliau būdvardžiai su *
-i̯o-
baltų kalbose ėmė smarkiai nykti, daiktavardėti (plg. Skardžius 1995, 433–444). Kiek daugiau jų užsiliko latvių kalbos tarmėse. Čia dar yra ne tik būdvardžių su grynuoju afiksu *
-i̯o-
(plg.
slapjš
, lie.
šlãpias
), bet ir su išvestinėmis priesagomis *
-ā-i̯o-
, *
-ē-i̯o-
, *
-i-i̯o-
, pvz.: la.
miglājs
‘miglotas’,
galējs
‘galinis’,
sālijs
‘sūrus’ (Endzelīns 1951, 275, 276–277, 280, 284–285; Vulāne 1986, Laumane 1989). Lietuvių (kaip ir prūsų) kalboje pastarųjų tipų būdvardžiai beveik visi sudaiktavardėjo (S. Ambrazas 2000, 133–135).
Šaltinis:
Ambrazas 2003
, 9
Antraštė:
artojas
Straipsnelis:
Iš būdvardžių su *
-(i)i̯o-
išriedėjo produktyvieji veikėjų pavadinimai su *
-tā-i̯o-
(plg. lie.
artojas
, la.
arājs
< *
artājs
, pr.
artoys
(Ackermann) E 236) ir *
-ē-i̯o-
(plg. lie.
siuvė́jas
, la.
šuvējs
), bl. kalbose visai išstūmę atitinkamus senuosius vedinius su *
-ter-
/
-tel-
(plačiau žr. S. Ambrazas 1993, 112tt.). Kita vertus, gana anksti būdvardžiai
Šaltinis:
Ambrazas 2005
, 8
Antraštė:
artojas
Straipsnelis:
Kaip žodžių darybos kriterijaus taikymo pavyzdys gali būti paminėta V. Martinovo hipotezė apie prasl. *
ortaj
baltišką kilmę [Лексiчныя балтызмы ў беларускай мове (Матэрыялы для абмеркавання), Мiнск, 1969, 24–25] ir J. Otkupščikovo teiginys dėl prasl. *
remesъ
skolinimo iš baltų, kurio pagrindu buvo sudarytas s. sl.
РЄМЄСЬТВО
[Лексiчныя балтызмы… 1969, 33; Откупщиков 1971, 122–128].
Šaltinis:
Лаучюте 1972
, 90
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas