Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ãt-laikas
Straipsnelis:
Oset. līgdon|legdonæ ‘slėptuvė’. Kilęs iš *raika-dāna- ‘pabėgimo (lig-|leg-) vieta (-dāna-)’. Antrojoje dalyje -don (iranėnų -dāna-) ‘vieta; patalpa’ (xor-don ‘klėtis’ x˳y-don ‘kiaulidė’ ir kt., žr. ГО § 190). Dėl pirmos dalies (līg-|leg-) plg. s. i. reka- žodyje ati-reka-, s. sl. lěkъ žodyje otlěkъ, lie. laikas žodyje ãt-laikas ‘liekana’, gr. λοιπός ‘atliekamas’. Toliau žr. prie līʒyn.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ II, 45
Antraštė:
ãt-laikas
Straipsnelis:
Gr. λείπω ‘paleisti, apleisti, apsirinti’ [628…]. Šaknis *lei-kʷ-. Aor. ἔ-λιπ-ε turi tikslius atitikmenis arm. e-likʿ, s. i. a-ri-cat, tačiau pastarasis vėlai paliudytas, plg. J. Narten, Sprache 1968, XIV, 114. Dalyvį λέ-λοιπα su kita reduplikacijos lo. līqu-ī, go. haihw [!]. Praes. su nosiniu: s. i. atematinis ri-ṇ-ák-ti ir antra vertus, lo. linquō, s. pr. po-linka ‘jis lieka’, arm. lkʿ-an-en greta λιμπάνω. Tematinį praes. λείπω atliepia go. leihwan, s. v. a. līhan ‘duoti’ (pragerm. *līhw-) ir lie. liekù, bet pastarasis gali būti kilęs iš senojo atematinio liekmi, kuris galbūt yra praes. su nosiniu *link-mi substitutas. Greta λοιπός ‘kuris lieka’ įterpiama s. i. ati-reka- m. ‘likutis’, lie. ãt-laikas, s. sl. otŭ-lěkŭ. Veiksmažodinio būdvardžio nulinis vokalizmas yra išsaugotas lo. re-lictus, s. i. úd-rikta-, lie. líktas. Žr. Pokorny IEW, 669 t. Pagaliau nurodysime, kad čia su *leikʷ-/*likʷ- norisi susieti neaiškią Hes. glosą λίσσωμεν· ἐάσωμεν, plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 298, 692.
Šaltinis:
Chantraine DEG III, 628–629
Antraštė:
ãtlaikas
Reikšmė:
likutis
Straipsnelis:
Lie. ãtlaikas, pl. atlaikaĩ / atlaikà, pl. ãtlaikos ‘likutis’ (vak. aukštaičiai kauniškiai; kamieno formą vartojo F. Kuršaitis); plg. apofoninį variantą lie. ãtliekas, ppr. pl. / atliekà, ppr. pl.; la. atlieka / atlieks priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Visiškas atitikmuo s. sl. otъlěkъ ‘t. p.’ (Fraenkel 372).
Šaltinis:
Stundžia 1994, 22

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas