Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
atstùs
Reikšmė:
entfernt, abgelegen
Straipsnelis:
E. Frenkelio žodyne lie. atstùs dėl kamieno pabaigos -u- gretinamas su s.i. sthūṇā ‘kolona, stulpas’. Man rodos, kad lie. atstùs pirmykščio kamieno pabaiga yra buvusi -a-, o ne -u-, plg. lie. bk. bei s. raštuose fiksuojamą ãtstas ‘Entfernung, Ferne’ šalia kurio yra ãtstas, ‘entfernt’; dėl ãtstas, darybos plg. ãpstas, ‘reichlich’ šalia ãpstas, -ai ‘Uberfluss, Fülle’. Be to, lie. kalboje yra ir daugiau būdvardžių, kurių kamienas dabar baigiasi -u- (ankstùs, artùs), bet anksčiau jie turėję -a- (añkstas, ar̃tas) [ir kt. pvz.]. Plg. dar Lietuvių kalbos žodžių daryba, XXXIV; Aidai 1951, 185.
Šaltinis:
Skardžius 1959, 436
Antraštė:
atstùs
Reikšmė:
oddalony, odległy
Straipsnelis:
[Aptariami lietuvių kalbos deverbaliniai derivatai, susiję su antrinių veiksmažodžių su priesaga -oti perintegracijos procesais.] Lie. atstùs ʻoddalony, odległyʼ daryba yra atst + usatst-ótiat-stó-ti ʻodejść, oddalić się, ustąpićʼ. Taip pat plg. atstù ʻdaleko, w oddaliʼ, literatūrinės kalbos ãtstas ʻodległośćʼ, tarm. iš ãtsto ʻz oddali, z dalekaʼ. Dėl atstùs susiliejimo su sinonimu tolùs atsirado tarm. hibridas atstolùs ʻdalekiʼ.
Šaltinis:
Smoczyński 1998-1999 (2000), 167

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas