Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: auksėti, sniegas, miginti, guobas, gungė, išsėkti, degas, klastė, apgėlėti, dumsa, bardarokšt, eršketas, ratinė, palubys, kernezas, kernežis, ėdu, pentinas, kauburys, gramėti, šešerokas, kilmė.

Antraštė:

áuksėti

Reikšmė:

amsėti

Straipsnelis:

Le. wyje, wyć ‘staugti’, s. sl. vyjetъ, vyti ‘ululare, de lupo; sonare’, r. vytь, 3 praes. vojet, šaknis yra *u-. Tą pačią šaknį turi lie. ũkas ‘pelėda’, ū́kauti, ū́kauja, ū́kčioti ‘sušukti’ [146], la. ûkšêt, ûkšu arba ûkšẽju ‘šaukti, vadinti, kviesti; džiaugsmingai sušukti’. Elementu -k- buvo išplečiamos onomatopėjinės šaknys. Tiek slavų, tiek baltų kalbose šaknis *u- prasideda ir diftongu: slov. ȗk ir úkati ‘džiaugsmingai sušukti’, s.-kr. ȕka ‘clamor’, lie. iš-aukti ‘sušukti’, áukterti, áukteria ‘veblenti (kalbant apie vaiką)’, áuksėti, áuksi; la. aũka, anksčiau taip pat auks ‘stiprus vėjo gūsis’. Tą pačią šaknį su diftongu galbūt turi ir go. auhjon ‘θορυβεῖσθαι’.

Šaltinis:

Otrębski 1949, 146–147