Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
aulas
.
Rezultatai
Antraštė:
aũlas
Straipsnelis:
Pr.
aulis
E 141 ‘schene’ (t. y. ‘blauzdikaulis’, didelis : lie.
aũlas
‘(bato) aulas’, la.
aũle
, s. sl.
оулии
‘avilys’ gr.
αὐλóς
‘ilgoka drevė’ ir kt. žr. Walde, Vrgl. Wrtb. I, 25 su liter.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 183
Antraštė:
aũlas
Straipsnelis:
⁵[Gana dažnai vidine žodžio forma yra iškeliamas, pabrėžiamas avilio (ar korių, bitkorių) bei pynimo, mezgimo, raizgymo ryšys. Plg.
плетень
(reiškia, be kita ko, ir ‘korys, koriai’ ar svan.
γob-
/
γweb
‘avilys’ su gruz.
γobe-
‘pinučiai, плетень’ < prakartv.
*γob-
‘pinti, regzti’, plg. Г. А. Клитов, Этимологический словарь картвельских языков, M. 1964, 205) [ir kt. pvz.]. Visai galimas dalykas, kad ir bl.-sl.
*aul-
(plg. lie.
aũlas
,
-ỹs
,
avilỹs
, la.
aũle
, pr.
aulis
, r.
улей
, le.
ul
ir t. t.), avilio pavadinimas, vienaip ar kitaip siejasi su
*au-tei
(plg. lie.
aũti
, la.
aùt
, r.
об-уть
. Dėl
áusti
(
áudžia
) plg.:
Tamsiame kambarėly moterėlė audžia audeklą be staklių
. Žr.: Lietuvių tautosaka, V, Smulkioji tautosaka, žaidimai ir šokiai. V, 1968, Nr. 6221. (atsakymas: Bičių avilys). Be to, dažnai avilys pasigaminamas pasigavus pynimo, rezgimo].
Šaltinis:
Топоров 1975
, 5⁵
Antraštė:
aũlas
Straipsnelis:
Kita priemone žodžio istorijai atskleisti dažną sykį laikytina jo reikšmė. Norėdami šia proga pateikti pavyzdį, galime paminėti alb.
fyell
‘fleita, Flöte’. Šita leksema pas Buzuką žodžių junginyje
fyell n̥ mjalti
reiškia ‘korys, Honigwabe’. Vadinasi, šio instrumento pavadinimas semantiškai yra pamatuotas reikšme ‘ola, grota; urvas, Hohle, (iš)duobimas, įdubimas, uoksas, Hohlung’, ‘vamzdis, Röhre’. Fleita ir kitose kalbose yra panašiai vadinama, pvz., gr.
αὐλóς
; ši lytis, matyt, yra giminiška su lie.
aũlas
‘Stiefelschaft’ ir lo.
alvus
‘Höhlung’.
Šaltinis:
Çabej 1977
, 249
Antraštė:
aũlas
Straipsnelis:
Gr.
αὐλóς
m. ‘vamzdis’, ‘dūdelė, fleita’. Nepaisant skirtingo vartojimo ide. k. pateikia tikslius atitikmenis: lie.
aũlas
‘bato aulas’, norv.
aul
,
aule
‘šventagaršvės stiebas’; su metateze lo.
aluus
(plg. Ernout-Meillet s. v.). Truputį skirtingos darybos lie.
aulỹs
‘avilys’ (iš pradžių ‘medžio ertmė, kurioje įsikuria spiečius’), s. sl.
ulĭjĭ
ir t. t. Žr. Pokorny IEW, 88–89. Atkreiptinas dėmesys į dvi paralelines formas
αὐλóς
ir
καυλóς
[140], lie.
aũlas
ir
káulas
. Ar reikalas liečia atsitiktinumą ar darybos būdą?
Šaltinis:
Chantraine DEG
I, 140–141
Antraštė:
aũlas
Straipsnelis:
Pr.
aulis
‘blauzda’ visų pirma siejamas su lie.
aulỹs
(avilỹs),
aulis
‘avilys’,
aulė
(t. p. plg.
aũlas
‘avilys’ ir
aulas
); la.
aũlis
(ME I, 223–224; Lidén IF 1906, 321 čia priskyrė ir la.
ula
,
ule
‘rato stebulė’; le.
ul
, bulg.
улей
, s.-kr.
ýљеви
ir kt. Artimai siejasi su kitomis kalbomis: gr.
αυλóς
‘tuščiaviduris strypas’, ‘dūdelė’(plg. bl.
*aulós
> lie.
aũlas
), arm.
uł
,
ułi
‘kelias’, lo.
alvus
,
alveus
(iš
*aul-
>
alv-
) ir t. t.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 156–157
Antraštė:
aũlas
Straipsnelis:
Baigsime keliomis pastabomis apie atskirus žodžius. S. v.
aũlas
; po norv. tarmių
aul
‘nendrė, kotas’ nerasta progos prisiminti la.
ula
‘įvorė’ (žr. E. Lidén, IF 1906, XIX, 321), apofoniškai susijusio su arm.
úl
.
Šaltinis:
Belardi 1958
, 209
Antraštė:
aũlas
Straipsnelis:
[Protetinis
ch-
prieš balsius pasitaiko retai:] Sl.
*choeva
f (r. trm.
chaljava
‘Stiefelschaft’, le.
choleva
‘t. p.’, ž.-luž.
kholowa
, a.-luž.
cholowa
‘Hose’) kol kas neetimologizuotas. Šį sl. žodį sieju su lo.
alvus
,
-ī
m. f. ‘Höhlung, Wölbung; Unterbleib, Bauch’ bei
alvens
,
-ī
m. ‘bauchige Vertiefungen aller Art, wie Wanne, Mulde, Trog; Bienenkorb’. Pagal šitą etimologiją
*ch-oeva
yra sl.
*oulĭja-
>
*ulьjь
(r.
ulej
m. ‘Bienenstoch’) variantas kaip ir lie.
aũlas
‘Stiefelschaft’.
Šaltinis:
Otrębski 1970b
, 59
Antraštė:
aũlas
Reikšmė:
Stiefelschaft
Straipsnelis:
Sl. *
vyi̯ā
‘Hals’ (s. sl.
vyja
, s. ru.
выя
,
воя
, ru. trm.
завоек
, s. č.
vyja
, polabų
vojo
/
vojə
, s. le.
wyja
) reikia sieti su sl. *
uljь
, *
ulьjь
‘hohler Baumstamm, der als Wasserrinne Bienenbeute’ (plg. bulg.
улей
), su abliautu
au
:
ū
(*
au-l-i̯os
: *
ū-i̯ā
), taip pat plg. pr.
aulinis
‘Stiefelschaft’, lie.
aũlas
‘t. p.’,
aulỹs
‘Bienenkorb’, gr. αὐλών ‘Bergtal, Schlucht, Graben, Kanal, Meerenge’, sl. *
ulica
‘gasse, Straße (in geschlossenen Orten)’.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2003
, 111–112
Antraštė:
aũlas
Reikšmė:
boot leg
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų
n
kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš
n
kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *
e
: *
a
kaita, ji būdinga ir ‘hollow stalk’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami du pragerm. *
eulō
, *
aulō
‘hollow stalk’ kamieno variantai: 1. *
eula(n)
-: s. isl.
hvann-jóli
m. ‘stalk of angelica’, isl.
hvann-jóli
m. ‘t. p.’,
njóli
m. ‘sorrel, stalk, cigar’, far.
hvann-jóli
,
-ur
‘stalk of angelica’,
jólur
‘stalk (of angelica)’, norv. tarm.
jol
m. ‘angelica’,
kvann-jol
m. ‘cane, stalk (of angelica)’; 2. *
aula(n)
-: norv. tarm.
aul
m. ‘stalk of angelica’,
geit-aule
m. ‘wild angelica’,
kvann-aule
m. ‘t. p.’. Šventagaršvės (angelica) augalas buvo žinomas kaip turintis tuščiavidurį stiebą. Tai liudija ir įprastas šių leksemų siejimas: norv.
aul
ir gr.
αὐλός
m. ‘tube, flute’, lie.
aũlas
m. ‘boot leg’ < *
h₂eulo
-, taip pat ru.
úlej
, gen.
úl’ja
m. ‘bee hive’, lie.
aulỹs
m. ‘t. p.’ < *
h₂eul-io
-.
Šaltinis:
Kroonen 2011
, 197–198
Antraštė:
aũlas
Straipsnelis:
[Aptariami senosios graikų kalbos
o
kamieno oksitonai su priesaga -λο-.] Gr. αὐλός < *
H₂eu-lo-
. Kirčiavimą patvirtina lie.
aũlas
(a. p. 4) (žr. Illič-Svityč). Nors šio žodžio daryba neaiški, turime postuluoti priesagą
-lo-
, kadangi šaknis *
H₂eul-
su dviem pabaigos sonantais buvusi neįmanoma indoeuropiečių prokalbėje. [Žr. dar kaulas]
Šaltinis:
Lubotsky 1988
, 132
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas