Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
aumuõ
Straipsnelis:
s. le. um (Sofijos Biblijoje) yra bendraslaviškas žodis: s. sl. umъ ‘mens, animus’, r. um etc. Brückneris (Słownik etymologiczny języka polskiego) paprastai kruopščiai nurodo baltiškus, ypač lietuviškus, atitikmenis. Nagrinėdamas le. um etc. (p. 594), jokio lietuviško atitikmens nenurodo, nors Trautmannas (BSW, 18) ir Būga (Izv. XVII, 1, 21) jau buvo nurodę lie. rytiečių aumenis ‘atmintis’ ir omena, omenis ‘sąžinė, pažinimas’. Dabar iš Balčikonio žodyno ir iš kitų šaltinių dar žinome: aumuõ, aumenį ‘supratimas, nuovokumas; širdgėla, sielvartas’, aũmonė ‘sąžinė’, aũmenimis ‘be sąžinės’. La. aumanis ‘pamišęs’ [145]. Greta žodžio, prasidedančio *au-m-, lie. kalboje yra žodis, prasidedantis *o-m- : omė̃, -ė̃s, acc. õmę ‘instinktas’. Jeigu aumuõ tipo formos, t. y. *au-m- atitinka le. um, s. sl. umъ, tai omė̃, t. y. *o-m- tipo formos atliepia s. le. owiię ‘naujawi’ DP 273₂₅, 583₂. Tačiau visuose žodžiuose šaknis greičiausiai yra ta pati. Nagrinėdami baltų k. žodžius, privalome atsižvelgti į šaknies *men- žodžius. Tai matome palyginę lie. aũ-monė su s. lie. pra-monia ‘wymysł: commentum, figmentum’ (Sirvydo žodynas). Tikėtina, kad bent aũmonė dėl kontaminacijos supanašėjo su pra-monia tipo žodžiais [146].
Šaltinis:
Otrębski 1949
Antraštė:
aumuõ
Reikšmė:
Verstand, Begriff, Intellekt
Straipsnelis:
E. Fraenkelis (LEW) mano, kad lie. aumuõ ‘Verstand, Begriff, Intellekt’ „balsių kaita susijęs su omė̃“. Vadinasi, žodyno autorius mano šalia *аu-m- egzistavus *āu-m-, kurio u dar priešistoriniais laikais išnykęs. Tačiau ōu lie. kalboje turėtų virsti uo, o āu bl. šakoje antrojo komponento prarasti negali. Taip pat abejotina, jog minėtas reiškinys būtų vykęs ir ide. prokalbėje. Man neatrodo, kad ilgųjų diftongų [...] supaprastėjimas visiškai paaiškintas.
Šaltinis:
Stang 1956, 351–352
Antraštė:
aumuõ
Reikšmė:
nuovoka
Straipsnelis:
Lie. au baltarusių šnektose yra davęs ir atliepą у, pavyzdžių pasitaiko ir Seinų lenkų šnektose: ument ‘atmintis, nuovoka’ < lie. aumuõ ‘nuovoka’.
Šaltinis:
Grinaveckienė, Mackevič 1989, 78

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas