Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ausčioti, gruzdėti, sukčius, čebatas, atžubu, stakietas, lazdynas, kramzlys, deinauti, uolektis, antaras, kupurna, vaisius, blaivas, rapukas, dobilas, vaiskus, lugmiai, gluodas, ateiga, kaisti, knisti, viekas, asmuo, avave, mirra, dubus.

Antraštė:

áusčioti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti vadinamąją pirminę baltų k. leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje]. Pr. kalba išlaikė seną ide. ‘burnos’ pavadinimą: austo nom. pl. n. (plg. acc. sg. āustin ‘nasrai, snukis’), kuris identiškas sl. usta. Tai priesagos -t- vedinys iš ide. *ous-. Plg. lie. áusčioti ‘plepėti; plūstis; kalbėti’ ir, antra, s. lo. austium (klasikinės ōstium) ‘išėjimas; upės žiotys’, s. i. óṣṭha- ‘lūpa’. Prie jų su ō laipsniu priklauso lie. úostas, uostà ‘upės žiotys’ (plg. lo. os, oris ‘burna, lūpos’).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 222

Antraštė:

áusčioti

Reikšmė:

schwatzen, munkeln

Straipsnelis:

‘Burnos’ pavadinimas pr. austo baltų kalbose yra visiškai izoliuotas. Siejimas su lie. áusčioti ‘schwatzen, munkeln’ (žr. Trautmann BSW, 1923, 19, Vasmer REW, 191t., Fraenkel LEW, 26, Toporov ПЯ A–D, 173) netinka, nes áusčioti skaidytinas ne į *aust-i̯ātei, bet į áuš-čioti – susijęs su lie. idioma áušyti liežùvį (bùrną).

Šaltinis:

Smoczyński 1989b, 315

Antraštė:

ausčioti

Reikšmė:

plepėti

Straipsnelis:

Pr. āustin (acc. sg.) 55₃₄ ‘snukis, nasrai’, austo nom. du.? E 89 ‘mute’ : lie. ausčioti, la. aũšât, aûkslêjas arba aûslēji, s. sl. OУСТА (pl.) ‘mute’, r. усmье, lo. austium ‘(upės) žiotys’, skr. ōṣ̌ṭha-ḥ, av. aošta- ‘lūpa’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 168.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 185

Antraštė:

áuščioti

Reikšmė:

plepėti, šnibždėtis

Straipsnelis:

Pr. āustin ‘snukis’, ‘burna’ daugmaž galima sieti su lie. áuščioti ‘plepėti’, ‘šnibždėtis’, áuščiuoti, plg. áušinti ir t. t.; la. aũšât, aũša, aũšîgs, apaûši, apaũši ‘apynastis’ (iš *ap- ir *austi̯-, žr. Endzelin, Donum Schrijnen, 1929, 403; semantiškai plg. lie. apìnasris : nasraĩ, žr. Fraenkel, ZfslPh 1934, XI, 48), plg. узба.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 172–174

Antraštė:

áusčioti

Straipsnelis:

žr. úostas

Šaltinis:

Derksen 2001, 37–41

Antraštė:

áuščioti

Reikšmė:

gadać, paplać, pleść

Straipsnelis:

[Aptariama paveldėtoji iš ide slavų anatomijos leksika.] Sl. *usta, plg. pr. austo, s. i. (s. i.) ṓṣṭhas, av. aošta- ‘warga, labia’, yra susijęs ir su lie. áuščioti ‘gadać, paplać, pleść’.

Šaltinis:

Herej-Szymańska 2000, 178