Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: austi, įsnauja, kėkšti, -ščia, barščiai, antuka, smalstumai.

Rezultatai

Antraštė:: austi
Straipsnelis:: Audimo procesas istoriškai išsivystė iš pynimo, todėl kai kuriose ide. kalbose audimo ir pynimo procesas reiškiamas vienu žodžiu (skr. w ‘austi’, ‘pinti’; s. air. figim ‘austi’ ir ‘pinti’ ir t. t.). Didžiausią šios reikšmės žodžių grupę sudaro paveldėti iš ide. prokalbės žodžiai, kilę iš ide. *au- ar jos variantų a) *webh > gr. ὑφαίνω, s. isl. vefa ir t. t., bendras germ., b) *audh-, *wedh- > lie. austi, la. aust, kurie giminiški s. isl. vāð ‘audinys, medžiaga’; c) *(a)weg- > vel. gweu, bret. gwea ir t. t. Kita grupė žodžių kilusi iš ide. *tek̑þ-: skr. takṣan- ‘dailidė’, lie. tašyti, s. sl. tesati ‘kapoti’ (tai lo. texere ir > it. tessere, pranc. tisser ir t. t.).
Šaltinis:: Buck 1949, 410

Antraštė:: áušti
Reikšmė:: kalt oder kühl werden
Straipsnelis:: [Arm.] oyc ‘šaltas’, ucanam ‘šąla’ […]. Čia glūdi ide. *eug̑-/oug̑-, kurią turi ir s. air. ocht, uacht ‘šaltis’, uar ‘šaltas’, lie. áuštu, áušti ‘kalt oder kühl werden’, la. auksts [233] ‘šaltas’ […]. Šaknies giminaičiai yra arijų kalbose: s. i. oman- ‘šaltis’, av. aota- ‘šaltas; šaltis’, s. i. ūdhar neutr. ‘šaltis’.
Šaltinis:: Solta 1960, 232t.

Antraštė:: áusti
Reikšmė:: weben
Straipsnelis:: [Arm.] aud, audi ‘batas’. [Lit.:] Hübschmann, Armenische Grammatik, Leipzig, I, 1897, 411; Walde Pokorny I, 16, 109; Persson, Beiträge zur indogermanischen Wortforschung, 1912, 650, išn. 3; Pokorny IEW, 75t. Čia siejami taip pat z-aud ‘raištis, ryšys, saitas’ y-aud ‘raištis, ryšys, narys, sąnarys’. Apie šių žodžių ryšius daug rašė Pedersen, KZ 1906, XXXIX, 405. Jis siejo visų pirma su [291] lie. áudžiu, áusti ‘weben’, gr. ἐθμοί· δεσμοί πλοχαμοί ir germ. šaką – s. isl. vad ‘audinys’, s. v. a. wal ‘drabužis’ (plg. Feist, Vergleichendes Wörterbuch der gotischen Sprache, Leiden, ³1939, 211t.). Problemiškas lieka arm. pamatinės formos klausimas, ypač kai siejama su lie. ãutas ‘Fußlappen’, la. âuts ‘skara, raištis’ semantiniu ir morfologiniu požiūriu. Sunkumas yra tas, kad šaknys *au̯edh-, *u̯edh- ‘austi’ ir *au- ‘rengtis’ yra giminiškos; plg. arm. aganim. Arm. zaud ir yaud galima priskirti pirmai šakniai, arm. aud artimesnė antrai formai. Pirmu atveju tai gr.–germ.–bl. sąsaja, antruoju – išimtinai arm.–bl. kalbų izoglosa [21 išn.: Frisk, Suffixales th, Göteborg, 1936, 31 mano, jog esanti pamatinė forma *auti-]. Tai atitinka anksčiau minėtus dialektologinius tyrimų rezultatus, susijusius su arm. aganim, kur taip pat nustatyta arm.–lie. izomorfa.
Šaltinis:: Solta 1960, 290t.

Antraštė:: áusti
Straipsnelis:: Nors het. veiksmažodžio hup(p)ai-, huppiya- ‘supinti, sujungti, susipainioti, suvelti, sutaršyti (plaukus), pagauti spąstais, (perk.) įvilioti į tinklus, apžavėti, apipinti, sumaišyti, sujungti; (intrans.) sumaišyti, susilieti’ [385 … 386] reikšmę ir formą sunkokai sekėsi nustatyti (J. Tischleris suplaka su huwapp- [...], Hethitisches etymologisches Glossar, 1983, 290 bei Hethitisches Wörterbuch, Ergänzungen, I, 7), jau Petersenas (Journal of American Oriental Society 1939, LIX, 178) siūlo patikimą šios grupės žodžių siejimą su skr. ubhnā́ti ‘užveržti, surišti, suspausti, sutrumpinti’, gr. ὑφή ‘audimas, audinys, voratinklis’ bei ang. weave (vėliau šį siejimą kartoja Čop, Linguistica 1964, V, 44, Kronasser, Pokorny, BIK 46 [ir kt.]). Sturtevanto (Journal of Hittite language, LXIV) manymas, kad -pp- esą rodo, kad čia turime reikalo veikiau su *p, o ne su *bh, nėra įtikinamas dar ir todėl, jog pamatinė šaknis yra *A₁ew- (ved. ótum ‘austi’, váyati < *A₁w-éye ‘austi’), su plėtikliu *A₁u-dh- (lie. ũdis ‘audinys’), *A₁w-édh- (s. isl. vāð ‘audinys’), ir su kitais galimais plėtikliais *A₁éw-bh-, *A₁ubh- (skr. ubhnā́ti, gr. ὑφή, ὑφαίνω ‘audžiu’), *A₁w-ébh- (ved. u-n-ap ‘rišti’, s. v. a. weban ‘audžiu’, toch. A wäp-, B wāp- ‘t. p.’); dar kitas galimas variantas *A₁éw-p-, *A₁up-, čia gerai dera hup(p)-.
Šaltinis:: Puhvel HED III, 384–386

Antraštė:: áusti
Reikšmė:: weben, gaminti audinį (iš siūlų staklėmis)
Straipsnelis:: Germ. web-a- ‘(iš)austi, weben’ (s. isl. vefa ‘supinti, sumegzti’, s. ang. wefan ‘austi, mesti, riesti (metmenis ar audeklą)’ [541], s. v. a. weban ‘austi, pinti’, be jokios abejonės remiasi gr., s. i. ir toch. kalbose užfiksuota veiksmažodžio šaknimi webh- ‘austi’, plg. gr. ὑφή ‘audinys, audeklas’, ὑφαίνω ‘weben, austi’, s. i. ūrṇa- vā́bhi- ‘voras (=vilnos audėjas)’; tačiau veiksmažodžiai ubhnāti, umbhāti, unápti ‘surišti, (ap)dengti’ savo reikšme gana skiriasi; toch. A wäp-, B wāp- ‘weben, austi’. Neišplėsta šaknis au- slypi kai kuriuose s. i. kalbos žodžiuose, plg. s. i. inf. ótum ‘weben, austi’, part. perf. pass. (vėlyvoji vedų) ūtá- ‘išaustas’; kitaip aiškintini váyati, part. perf. pass. utá-, kurių pradinė forma rekonstruotina kaip *wē-. Lie. áusti ‘gaminti audinį (iš siūlų staklėmis)’, plg. aud-a-.
Šaltinis:: Seebold 1970, 540–541

Antraštė:: áusti, áudžiu
Straipsnelis:: Tai, kad sl. kalbų deverbatyvai neturi išlikusių pamatinių veiksmažodžių, yra būdinga šioms kalboms [4]. Pagal prasl. *uslo (plg. r. dial. усло ‘audeklas (staklėse)’ Фасмер ЕСРЯ) lauktinas veiksmažodis *usti ‘austi’, atitinkantis lie. áusti, áudžiu.
Šaltinis:: Меркулова 1979 (1981), 3–4

Antraštė:: áušti
Reikšmė:: kühl werden erkalten
Straipsnelis:: E. Fraenkelio (LEW) siūlymas lie. áušti ‘kühl werden erkalten’ sieti su vėsti ‘kühl werden, sich abkühlen’, vėsùs ‘kühl’ menkai pamatuotas, nes u̯ tėra vienintelis bendras šiems žodžiams elementas.
Šaltinis:: Stang 1956, 352

Antraštė:: áušti
Straipsnelis:: S. air. ócht m. ‘šaltis, šaltas laikas’ labai seniai rašoma uacht, gen. sg. uachta, vėliau su dirbtiniu f- fuacht. Kilo iš *oug-tu-, plg. uar ‘šaltis’ [...]; plg. arm. oic ‘šaltis’, ucanam ‘atvėsti’, kuris kilo iš *eug- arba *oug- ir lie. áusztu (E. Lidén, Archiv für armenischen Studien, 21), Thurneysen, Handbuch des Altirischen, 1909, 79, Pokorny IEW, 783.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, O7

Antraštė:: áušti
Reikšmė:: vėsti
Straipsnelis:: Oset. i. qœrmūst ‘šiltokas, vos šiltas’. Gali būti iš s. iranėnų *garma-ušta-, kur garma- ‘šiltas’, o *ušta- būtojo laiko dalyvis auš- arba aut- ‘aušti, vėsti’, plg. av. aota ‘šaltas; šaltis’, lie. áušti ‘vėsti’ (Pedersen, Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen, I, Göttingen, 1909, 103). Šiuo atveju paraidinė reikšmė qœrmūst ‘šiltas-ataušęs’.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ II, 295

Antraštė:: áusti
Straipsnelis:: Bulg. búlo ‘Kopftuch, Schleier’ yra iš *ob-ou̯əd-lo ir susijęs su lie. áusti ‘weben’, r. dial. us-ló (<*ou̯əd-tlo). Dėl reikšmės plg. la. aûstene ‘ein gewebtes Tuch, mit dem sich die Frauen bedecken; Decke’, la. aûstine ‘ein gewebter schmaler Gürtel’ ir lie. austìnis ‘gewebt’.
Šaltinis:: Eckert 1970c, 183–184

Antraštė:: aũšti
Straipsnelis:: Lie. aũšti ‘tagen, dämmern’, la. àust ‘tagen’, av. usaiti ‘leuchtet auf’.
Šaltinis:: Каралюнас 1966, 116

Antraštė:: aũšti
Reikšmė:: dawn
Straipsnelis:: Lietuvių kalba išlaikė aiškių pavyzdžių, kad /s/ > /š/ po /r/, /u/, /i/. Pavyzdys su /u/: aũšti ‘dawn’.
Šaltinis:: Prescott 2012, 429