Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bìlti.

Antraštė:

bìlti

Reikšmė:

prašnekti

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su labialiniu *b:] 12.30 drav. *pil- ‘šaukti, rėkti’ (tamil. piḷiṟu ‘mauroti, trimituoti (apie dramblį)’, telug. pilucu ‘kviesti, šaukti’, kuji pṛī ‘dejuoti’) ~ ide. *bhel- ‘bliauti, šnekėti’ (s. isl. belja ‘bliauti’, lie. bìlti ‘prašnekti’ Pokorny IEW, 123–124) ~ kartv. *b(i)r- ‘dainuoti’ (čan. bir-, svan. br-).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 404

Antraštė:

bìlti

Reikšmė:

pradėti šnekėti

Straipsnelis:

billīt (bilīt) 45₆, 51₃₀ [ir kt.] : lie. bìlti, bylóti ‘kalbėti, sakyti’, s. isl. belja ‘šaukti, riaumoti’ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 128.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 187

Antraštė:

bìlti

Straipsnelis:

Pr. billīt ‘kalbėti, sakyti’ siejama su lie. bìlti, bylóti, bylinė́ti (plg. bylà, žr. Bammesberger, Blt 1971, VII, 185–187) ir toliau su bildė́ti, bal̃sas ir pan.; la. bil̂st, bil̂dêt (plg. bàlss) ir kt. Tokie sl. pavyzdžiai kaip: r. болтáть ME I, 295; Stang Lexikalische Sonderübereinstimmungen zwischen dem Slavischen, Baltischen und Germanischen, 1972, 14; r. болхáрь ‘didelis varpelis’ [Фасмер ЕСРЯ I, 190–191] ir kt. mažai patikimi. Labiau tikėtini (turint omeny bl. formas su -d-) r. балди́ть ‘dažnai kartoti tą patį’, балды́кать ‘kalbėti apie ką nerimta’, ‘plepėti’ [...], kaš. båłdovac arba r. бáли́ть ‘plepėti’, балéсить, балáкать, бáлы ir pan. Daug patikimesni germanų pavyzdžiai su -d- arba be jo, plg. s. v. a. bellan ‘loti’, s. isl. bylja ‘bildėti’, belja ir kt.; plg. v. v. ž. bulderen, bolderen, v. v. a. buldern, da. baldre, norv. trm. baldra ir kt. (žr. Stang, Lexikalische Sonderübereinstimmungen..., 1972, 14).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 223–227