Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bėdokas, giria, rūdis, nečestis, karοti.

Antraštė:

bėdókas

Straipsnelis:

Įprasta manyti, kad lie. bėdókas yra skolinys iš le. biedak ‘t. p.’ LKŽ I, 710). Tačiau sl. běd- lietuvių kalboje išvirsta į bied- (pvz., biẽdnas, biednė́ti), o forma bėd- – lietuviškų žodžių ypatybė (Fraenkel LEW 38). Tarp šaknies běd- / bėd- vedinių yra daug izoglosų: lie. bėdà, la. bȩ̀da = s. sl. БѢДА, lie. bė̃dinas = s. sl. бѣдьныи, lie. bė̃dyti = s. r. бѣдити ‘kankinti’, lie. bėdìngas ‘nelaimingas’ = r. trm. бѣдяга, lie. bėdùs ‘sunkus’, bėdù ‘sunku’ = r. trm. *бедкий ‘sunkus’, бедко ‘sunku’ [100]. Prie jų priskiriami lie. bėdókas – le. biedak, č. bédák, ukr. бiдaк. Lie. bėdóti → bėdókas kaip ir klajóti → klajókas, maróti → marókas ir t. t. Rusų kalboje nėra veiksmažodžio *бедáть. Šie faktai rodo, kad kalbamoji izoglosa apima tik dalį baltų ir slavų arealo.

Šaltinis:

Откупщиков 1984 (1986)a, 99–100