Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bėgmi, torielis, griuvėsiai, kadugiažolė, manas, gobštus, apsirti, kurklys, putarna, kiauras, pradai, garkuliai, klíenas, dvigubas, šliknoti, pūsti, kirkėti, pripažinti, kleivotas, id, pakalnutė, jaurus, sielis, draikai, bestija, palšas, bliozė, žirklės, lupeta, kermušė, kuršė, kelbūnas, raganė, cikorija, šeriai, obulas, jausti, švitėti, slydėti.

Antraštė:

bė́gmi

Reikšmė:

bėgu

Straipsnelis:

Seno atematinio veiksmažodžio pėdsaką galima būtų įžiūrėti s. lie. bėgmi (1 sg.), 3 sg. bėgti (Specht, KZ 1934, LXII, 85; Sabaliauskas, „Atematiniai lietuvių kalbos veiksmažodžiai“, Kai kurie lietuvių kalbos gramatikos klausimai, 1957, 107), jeigu ilgasis balsis tematiniame veiksmažodyje skiriasi nuo *ĕ gr. φέρομαι : lie. bė́gu, trm. part. bėgą̃s, la. bȩ̂g, r. бегу, le. biegę < bendr. sl. *běgǫ (senoji oksitoninė paradigma, pasak Garde [...]) rodytų, kaip manė Mejė, atematinio veiksmažodžio *ēd-mi tipo atliepimą, plg. [...] Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, 1966, 334; Watkins, Indogermanische Grammatik III (1), 1969, 31; [128] Kuryłowicz, Problèmes de linguistique indo-européenne, 1977, 467. Tačiau šio aiškinimo sunkumą sudaro formos *ēdmi vienatinumas tarp slavų ir baltų atematinių veiksmažodžių. Todėl priskirdami *bēgmi ir *ēdmi atematinius veiksmažodžius su šaknimi, turinčia uždarumos (skardųjį) priebalsį, vienai klasei, turėtume pripažinti kitų šaknų su tuo pačiu atliepimu egzistavimą senovėje. Tačiau kol kas nepavyksta įrodyti panašių žinomų formų neabejojamą senumą.

Šaltinis:

Иванов 1981, 128–129