Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bėtarotis, turkšti, šiupena, giltinė, niežai, blukvilkis, griozdas, derganas, bacionas, braidyti, keruoti, liaukti, lenkija, spengti, vilgti, pajoda, bielas.

Antraštė:

bė̃tarotis

Reikšmė:

silpti, stipti, žūti

Straipsnelis:

Pr. bīta- ‘vakaras’ (neaiški pr. žodžio praforma: *bīta- ar *bēta-), Toporovo nuomone (Топоров, ПЯ A–D, 230; ten pat žr. ir ankstesnių etimologijų apžvalgą), remiasi pr. *bī-t-, pamatuotu pr. būton, kurį galime gretinti su lie. bit, biti ‘buvo’ (3 praet.). Verta dėmesio ir V. Mažiulio (Kalbotyra 1966, XIV, 104–106) pasiūlyta pr. bīta- etimologija. Remiantis pr. ir lie. toponimais (Gerullis G., Die altpreussischen Ortsnamen, 1922, 7, 20, 126; Топоров, ПЯ A–D, 214; Būga, RR I, 422) pr. bīta- ‘vakaras’ < *bēta- [72]. Priešprieša ‘ankstyvas (anksti)’ – ‘vėlus (vėlai)’ dažnai remiasi senesniu semantiniu supriešinimu [73] ‘greitas, skubus (greitai)’ – ‘lėtas, neskubus (apie laiką)’ [Buck 1949, 960–962]. Antrasis šios priešpriešos narys, kai kalbama apie gyvą būtybę, nusakomas reikšmėmis ‘lėtas, tingus, silpnas, miręs, stimpantis’ ir pan., plg. s. isl. kveld ‘vakaras’, s. ang. cwield-tíd ‘vakaras, pavakarys’, s. v. a. guilti-werk ‘darbas vakare’ : s. ang. cwield ‘sugriovimas, nuskurdimas, mirtis’, s. isl. kvelja, s. ang. cwellan ‘kankinti, draskyti’ (plg. lie. gaišti ‘tuščiai leisti laiką’ ir ‘stipti’) [ir kt. pvz.]. Turėdami galvoje minėtus semantinius santykius manome, kad pr. bīta- ‘vakaras’ galima gretinti su lie. bė̃tarotis, (-ojasi) ‘silpti, stipti, žūti’, la. bests ‘didelis, stambus’, bestr ‘šaunus, stiprus, judrus, stambus’ < *bet-(s)t-, lie. bóteris (bõteris), bóterainas ‘didelis, stambus’. Čia priskirti ir laikyti giminiškais reikėtų r. trm. бóтеть, ботéть ‘storėti, išpampti, riebėti, greitai augti (augalai)’, ukr. ботíти ‘stiprėti, storėti’, bulg. ботéя ‘vešliai augti’, slov. botavéti ‘išbrinkti’, botiti se ‘išsipūsti’ ir kt. [74] (< *botěti, *botvěti; žr. ЭССЯ II, 225).

Šaltinis:

Каралюнас 1984 (1986), 71–75