Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: būgti, -sta, burliungė, grimzdėti, Žemaitija, rungtynės, lėpausis, prenčius, dumbrės, laiksvė, bodėti, antinė, kaminė, viršum, blūzga, ragės, girnakalis, nuleilinti, ūdra, mornavoti, gyslinti, solynas, kunigas, lalinka, bebrius, sieloti, suopta, garba.

Antraštė:

bū́gti, -sta

Reikšmė:

išsigąsti

Straipsnelis:

Pragerm. BEUG-A- ‘(pa) lenkti, lankstyti, sulenkti’ (germ. beug-a- tr., būg-a- intr. ‘lenkti, lankstyti, sulenkti’ (ir ‘trauktis [atgal], pasitraukti’): go. biugan ‘pasitraukti; lenktis’, s. ang. būgan ‘lenktis, (pa)linkti, (pa)svirti, pasiduoti, nusilenkti; neišlaikyti, nusileisti, pasitraukti, (pa)bėgti, (pa)sprukti; pasisukti, atsisukti, nusigręžti’, s. isl. bogenn ‘lenktis’, s. v. a. biogan ‘lenkti, lankstyti’, v. v. a., n. v. a. biegen) kitose kalbose patikimų atitikmenų neturi. Panašiausias atrodo ide. *bheug̑ variantas (ne *bheugh-, kurį galėtume postuluoti atsižvelgdami į germanų kalbų faktus), slypintis indų ir keltų (atsižvelgiant į pastarosios fonetines ypatybes) kalbose. Germanų leksemas galime sieti su kitų kalbų atliepiniais, jeigu čia priskirtina reikšmė ‘(pa)bėgti, (pa)sprukti’ (plg. s. ang. žodžio reikšmes). Plg. antrąją germ. lyčių gretinimo galimybę: lo. fugiō ‘(pa)bėgti, (pa)sprukti; išnykti, prapulti, sugesti’, lie. (W) [„W“ = žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai susijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas (reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių), pvz. s. baž. sl. bьrati, ‘rinkti, kaupti’: ide. bher- ‘nešti, atgabenti’] bū́gstu, bū́gti intr. ‘išsigąsti’, gr. φεύγω ‘pabėgu, išsigąstu’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 110–111