Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: baigti, burgė, gaimaruoti, burvalkas, nokti, tekinas, čiulpt, užvadas, klegėti, žiebti, laikas, glumus, silpnas, kartuolė, ankštera.

Antraštė:

baigti

Straipsnelis:

Lie. baigti, la. beigt, giminiški lie. (pa)baiga, la. beigas ‘galas’. Ide. k. dauguma žodžių, reiškiančių ‘baigti’ yra daiktavardžių, reiškiančių ‘galas’, vediniai. Pvz.: lo. fīnīre < lo. fīnis ‘galas’, gr. τελέω < gr. τέλος, s. sl. konĭčati < konĭcĭ ‘galas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 981

Antraštė:

baĩgti

Straipsnelis:

Lie. baĩgti ‘beendigen’, pabaigà ‘Ende’ šalia beĩgti ‘beendigen’, la. bèigt ‘beendigen, zu Ende gehen, umkommen, sterben’ siejamas su lie. beñgti ‘beendigen’, pabangà ‘Ende’ (Fraenkel, REI I 408; Fraenkel LEW, 29, 34) iš ide. *bheg-, *bheng- ‘brechen’. Ir čia reikia suponuoti buvus abliautinį perdirbinį, kuris šiuo atveju slavų kalbose nepaliko pėdsako. R. búžatь ‘verenden, krepieren’ iš *bǫg- (Osten-Sacken, IF XX II 313; Vasmer, REW I 137) stebina mus, bet iki šiol niekas nepasitelkė slov. bóžati, bôžam ‘streicheln’ < *bǫgi̯ati (plg. bažn. sl. ogymati ‘streicheln’, kuris rodo, kad ir *bheugh- ‘biegen’ atveju [27] galima suponuoti nazalizuotą dubletą *bhengh-. Šiuo atveju s.-kr. bȕgav ‘leprosus’ nėra nauja eufemistinė metatezė iš s.-kr. gȕbav ‘leprosus’, bet yra nazalizuotas dubletas *bhengh-, *ghenbh- iš senesnių kalbos laikų. Semantinis perėjimas iš bendraslaviško gǫba ‘Fungus’ į gǫba ‘Lepra’ yra neįprastas ir ribojasi tik pietų slavų k.: anksčiau minėti tos ligos pavadinimai iš tos pačios šaknies paremia šią hipotezę. [28]

Šaltinis:

Bezlaj 1974, 27–28

Antraštė:

baĩgti

Straipsnelis:

F. Bezlajaus nuomone, slavų tarmėse egzistavo dubletinės formos. Daug F. Bezlajaus etimol. (Bezlaj F., Etimološki slovar slovenskega jazyka, Prva knjiga: A-J, Ljubljana, 1976, 36 – lizdas bọ̑žati) remiasi prielaida, kad buvo dubletinės formos, kurių šaknyse kaitaliojosi eu : ei : en, plg. ide. *bheug- > r. бгать ir lie. baĩgti, beñgti ‘baigti’.

Šaltinis:

Куркина 1977 (1979)b, 165

Antraštė:

baĩgti

Straipsnelis:

[Ši F. Bezlajaus (Bezlaj F. Etimološki slovar slovenskega jazyka, Prva knjiga; A-J, Ljubljana, 1976, 36) etimologija turi būti patikslinta:] Remiantis kaita *bheug- : *bheng- leksemą bọ̑žati ‘myluoti, glamonėti’ kažin ar verta kildinti iš *bogi̯ati, nes toks aiškinimas nepagrįstai sudėtingas. F. Bezlajaus pateiktas gretinimas bọ̑žati su r. бужать, lie. baĩgti ‘numirti, nusilpti’ nedera prie semantinio atitikimo principo, kuris deklaruojamas žodyne. Manome, kad Pleteršnikas (Pleteršnik I 47) leksemą bọ̑žati paaiškino teisingiausiai: < bože, t. y. božec (ubožec) komu praviti.

Šaltinis:

Куркина 1977 (1979)b, 169

Antraštė:

baĩgti

Straipsnelis:

[rec. kn. V. Urbutis BEE 1981] Originaliai ir galutinai išaiškinami lie. baĩgti (beĩgti, bìgas ‘trumpas’) ir beñgti ‘baigti’ genetiniai ryšiai ir jų kilmės iš ide. *bh(e)i- ‘mušti’ labai sudėtingi klausimai.

Šaltinis:

Mažiulis 1984a, 81

Antraštė:

baĩgti

Straipsnelis:

žr. bigas

Šaltinis:

Urbutis 1965, 67–75

Antraštė:

baĩgti

Straipsnelis:

Jotvingių ajgd ‘baigti’ yra be žodžio pradžios b-, plg. lie. baigti, la. bèigt, bet pr. wangint.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 68