Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bailus.

Antraštė:

bailùs

Straipsnelis:

Sufiksas -ru priklauso dhāru- ‘čiulpiantis’ dėl gr. θῆλυς, bhīrú- – dėl lie. bailùs. [Plg. Wackernagel-Debrunner II/2, 860]. Tik abiejuose paskutiniuosiuose pavyzdžiuose pasirodo dezideratyviniai, arba kvazifuturiniai, niuansai.

Šaltinis:

Solta 1970, 50

Antraštė:

bailùs

Straipsnelis:

Jau nuo XVI–XVII a. sen. raštuose paplitęs vedinys bailùs (baislùs), plg. la. baîļš (bails) (ME I 251). Juos abu bandyta sieti su s. i. bhīrú, bhīlu- ‘baikštus’ (dėl šių žr. Burrow 1955, 156–157, plg. Brugmann 1906, 384; Wackernagel, Debrunner 1954, 860; Endzelīns 1951, 340). Tačiau jau A. Leskienas (1891, 260) spėjo, kad tai gali būti tik sutapimas, taip pat ir K. Brugmannas (1906, 385), parodydamas -ru-, -lu- ryšį su *-ro-, *-lo-. E. Fraenkelis (LEW 29) bailùs siejo ne su veiksmažodžiu bijóti, o su naujesniu jo giminaičiu baidýti. Plg. baĩstis ‘bijoti’, baisytis ‘baidytis, bijoti’ SD¹ 125; N (LKŽ I² 569), padarytas iš baisùs.

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 24–26