Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: balžienas, kiršlys, brotiškas, bušė, akmenlinda, kapurnėtis, ešooklė, garbaniai, kažinkas, dievojis, dievoji, garbiniai, belžti, kaštas, būžukas, asilyčia, atsikvėsti, bausti, baudžiu, braukyti, brauko, aušinti, dievaži, ėslus, -i, kilmė, grabstelėti, delnas, delna, apačia, išlaidos, bobelpalaikė, dešimt(is), akėčios, aprėkti, apipenėti, bręsta, brendo, četvergas, džėkas, česnagas, išsimokinti, kėtroti, aršytis, kimštas, kaužuoti, bandelė, gumšoti, dieniškas, išdėlis, dievas, dievo.

Antraštė:

balžíenas

Straipsnelis:

Iš E. Fraenkelio (LEW, 1/2) žodyno iškeliu lizdą lie. balžíenas ‘lanksti skersinė sija, kartis rogių dalims sujungti, rimbas, žiodiklis, brūzgulis’, norėdamas žodyne naudojamą medžiagos pateikimo būdą kritikuoti. Mano nuomone, iš pateiktų lie. balžíenas atitikmenų [go. balgs ‘žarna’ (pastarosios lyties guturalis ir reikšmė yra skirtingi negu lie. žodžio), o v. v. a. bole ‘stora lenta’, gr. φάλαγξ ‘apvalus kamienas, velenas, volas’ skiriasi savo fonetika nuo balžíenas] vienintelis patikimas yra s. v. a. balko, s. isl. bjalki.

Šaltinis:

Stang 1956, 352

Antraštė:

balžienas

Straipsnelis:

[Pateikiu pamarėnų (tiksliau pagal Lorenco skirstymą – slovincų, kašubų, saborų), kitų slavų kalbų ir baltų atitikmenis:] 1) Pamar. błozn ‘Schlittenkasten auf dem Schlitten’, r. бо́лозень ‘trynė, pūslė, kojos nuospauda’ ~ pr. balsinis ‘Kissen’, la. bàlziêns, bèlziêns m. ‘Stütze am Pflug, am Schlitten’, lie. balžíenas m. ‘Querbalken an der Egge, am Wagen’, lie. dial. balžė́nas ‘t. p.’ ← bl.-sl. °balžein-³⁶ [³⁶ Trautmann BSW, 25–26]

Šaltinis:

Hinze 1984b, 191

Antraštė:

balžíenas

Straipsnelis:

Seržantas aprašo priesagų ir galinių žodžio skiemenų priegaidžių distribuciją visuose latvių tarmių priegaidžių plotuose. La. -iens: lie. balžíenas, -aĩ, la. bal̂ziêns.

Šaltinis:

Seržants 2003, 98

Antraštė:

balžíenas

Reikšmė:

cross-beam

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *e : *u kaita, ji būdinga ir ‘beam’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami keturi pragerm. *belkō, *bulkᵏaz ‘beam’ kamieno variantai: 1. *belkᵏan-: s. isl. bjalki m. ‘beam’, s. šv. biælke m. ‘t. p.’; 2. *balkᵏan-: s. ang. bealca m. ‘t. p.’, ang. balk, bawk, s. fryzų balka m. ‘t. p.’, s. saksų balko m. ‘plank’, vid. vok. ž. balke m. ‘beam’, vid. olandų balk(e) m. ‘t. p.’, olandų balk, s. vok. a. balcho m. ‘t. p.’, vid. vok. a. balke m. ‘t. p.’, vok. Balken; 3. *balkᵏu-: s. isl. bǫlkr m. ‘partition’, s. šv. balker m. ‘beam’; 4. *bulkᵏan-: s. ang. bolca m. ‘gangway, duckboard’, s. vok. a. bolcho m. ‘gang board’. Visos germanų formos yra stabilaus konsonantizmo. Tai galėtų reikkšti, kad šaknies pabaigos *k tęsia ide. *ǵ, bet taip pat yra įmanoma, kad pragerm. *k atspindi netiesioginę geminatą, apibendrintą ankstyvojoje stadijoje. Tokiu atveju pirminė šaknies galo priebalsio artikuliacija negali būti nustatyta tik pagal germanų kalbų duomenis. Baltų ir slavų atitikmenys rodo, kad ide. šaknis buvo *bʰolǵʰ-, o ne *bʰolǵ-, kaip galima spręsti iš kirčiavimo lie. balžíenas m. ‘cross-beam’ ir ru. bólozno ‘thick plank’. Vienintelis būdas suderinti baltų ir slavų lytis su germanų n kamieno daiktavardžiais – kildinti šaknies galo priebalsį *k iš geminatos, atsiradusios pagal Klugės dėsnį.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 148–149