Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
balbatúoti
Straipsnelis:
Lie. balbatuoti, balbė́ti, to paties tipo s. sl. bolbotati ‘neaiškiai kalbėti’, le. dial. kaš. blobᵘ̯otac ‘t. p.’, lo. balbūtīre ‘murmėti, mikčioti’: balbus ‘miknius’, skr. balbalākaroti ‘užsikerta, mikčioja’. Sl. ir lie. žodžiai turi deverbatyvų, s. sl. bolbotъ, lie. balbãtas.
Šaltinis:
SłPr I, 302–303
Antraštė:
balbatúoti
Straipsnelis:
Prie sor. a. blobotać (p. 43) derėjo pateikti tokių pat garsų mėgdžiojamųjų žodžių iš kitų slavų kalbų. Tai, tiesa, jau iš dalies padaryta, užsiminus blobotać žymiai anksčiau, s. v. balchaś (p. 16 t.), tačiau anas aiškinimas šičia, tikrojoje savo vietoje, lyg ir pamirštamas. Iš lietuvių kalbos bene labiausiai tiktų priminti balbatúoti ‘plappern, brummen, murmeln’.
Šaltinis:
Urbutis 1979a, 158

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas