Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bangas, banga, žiedas, garkugis, plokščias, drimelis, naktigonis, privartus, dūkas, gaidas, maknoti, štriumpa, gunkla, dūlys, emalas, ketverokas, pagonis, iža, viešėti, grubluotas, namudarbis, sugėdinti.

Antraštė:

bañgas, bangà

Reikšmė:

Welle, Woge; liūtis; daugybė, aibė

Straipsnelis:

Rasti tokie dubletiniai lietuvių ir latvių kalbų ŏ-/ā-kamieniai daiktavardžiai⁹, kurie laikytini indoeuropietiškos senovės veldiniais [⁹ … lie. gretybės rinktos iš LKŽ I–IX, V., 1968–1976 bei: A. Bezzenberger. Beiträge zur Geschichte der litauischen Sprache. Göttingen, 1877; P. Skardžius ŽD; Z. Zinkevičius LD. Analogiškų la. gretybių ieškota ME ir EH.]. 2. Bañgas : bangà ‘Welle, Woge; liūtis; daugybė, aibė’. La. bañga ‘t. p.’ (< kurš.), buôgs; buoga ‘tanki minia būrys (pirmykštė reikšmė – ‘potvynis’); brūzgynais apaugęs miškas, (apskrita) medžių grupė’. Fraenkel LEW 34, lie. banga(s) sieja su beñgti ‘(pa)baigti’ ← ‘*atlaužti, nulaužti’¹⁴ [¹⁴ Plg. ide. *bheg-, *bheng- ‘sudaužyti, sulaužyti’ (Pokorny IEW 114).], plg. lie. pabangà ‘(pa)baigimas, pabaiga’. S. i. bhaṅgá- m. ‘lūžimas; banga, vilnis’ (Walde Pokorny VglW II 149 tt., Pokorny IEW 115). Remiantis s. i. bhaṅgá- m., archajiškesne reikėtų laikyti baltų ŏ-kamienę formą (lie. bañgas = la. buôgs)¹⁵ [Plg. Иллич-Свитыч ИА 39.], tačiau baltai jau turėjo paralelias ŏ-/ā-kamienes minėto žodžio formas¹⁶ [¹⁶ Gal taip buvo dar baltoslaviškoje praindoeuropiečių dialektinėje zonoje, jeigu priimtinas la. buoga ‘akmenuota vieta’ siejimas su r. буга ‘užtvindyta, apsemta miško teritorija’ (Pokorny IEW 115).]. Neteisus Trautmann’as (BSlW 26), suponuodamas tik balt. *bangā f. ‘Welle’. Tam prieštarauja, visų pirma, lie. ir la. ŏ-kamienės formos ryšys su analogiška s. indų forma.

Šaltinis:

Stundžia 1978, 113