Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: baras, artojis, šiniotis, dilti, dyla / dilsta, šventastis, girėnas, žąsis, krunkočius, papijusi, pritremti, kviesti, ašvienis, ašvienys, ašvienė, dynia, čystas, mara, kretėti, vien, gaimuruoti, blakutė, šliurkė, striksėti, gyvšeiris.

Antraštė:

bãras

Reikšmė:

iš karto nupjaunama pievos dalis

Straipsnelis:

Etimologiniame bulgarų kalbos žodyne (Георгиев Вл. Гълъбов Ив., Заимов Й., Илчев Ст., Български етимологичен речник. Свезка I. София, 1962, 67) pateiktas siūlymas bulg. dial. бор³ ‘drabužių raukšlė’ gretinti su lie. bãras ‘iš karto nupjaunama pievos dalis’, pr. φόρος ‘duoklė, mokestis’ yra neįtikinamas. Bulg. бор³ yra nomen deverbativum, pamatuotas berǫ, bьrati, bulg. набера́ reiškia ne vien ‘pri(si)rinkti, pri(si)skinti’, bet ir ‘su(si)raukti’.

Šaltinis:

Sławski 1964, 153

Antraštė:

bãras

Reikšmė:

Schwaden; lauko, pievos juosta, kurią įstengia apdirbti vienas žmogus

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyne pateiktas lie. bãras, tiesą sakant, reiškia lauko, pievos juostą, kurią įstengia apdirbti vienas žmogus. Lie. bãras sieti su ber̃ti ‘streuen’ (taip Būga), man rodos, nepatikima, nes toks ryšys įmanomas kalbant tik apie spėjimą. Slavai sako: pjovėjas savo juostą „užima“ (č. zabere, zabírá) (plg. č. zábor ‘Okkupationsterrain’, karine prasme). Ko gero, lie bãras veikiau esąs šiuo ber- (sl. berǫ ‘nehmen’) pamatuotas (kaip ir homonimas bãras ‘Haufe, Menge’), nors baltų kalbos tokio veiksmažodžio ir nepažįsta. Jeigu taip, tada manykime, kad bãras 1. Jahn 2. Menge – abiem atvejais yra savarankiškas vedinys iš ber- (pirmoji bãras reikšmė nekito į antrąją, o ir priešingas procesas niekada nėra vykęs).

Šaltinis:

Machek 1961, 349