Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: baugus, bobą mušti, drebezos, drebėznos, algininkas, šaltinis, pasijos, guogas, budrus, gaugaras, kygždinti, viešpatis, dumšlė, kautas, bridnus, jupikas, pagalbininkas, šiubinbrolis, nėščias, trėkti.

Antraštė:

baugùs

Reikšmė:

baikštus, nedrąsus

Straipsnelis:

Gr. φεύγω, φυγγάνω ‘pabėgti, bėgti, vengti, išsprukti; palikti tėvynę, pasitraukti nuo žmonių, būti ištremtam’ (visos įprastinės reikšmės nuo Homero); Atikoje ‘būti kaltinamam, būti atsakovu (prieš tribunolą)’. Šakninis praes. φεύγω remiasi I *bheu-g- ‘bėgti’, kurį turi lietuvių kalbos žodis baugùs ‘baikštus, nedrąsus’, kauzatyvas baugìnti ‘bauginti, gąsdinti’ ir t. t. (žr. Fraenkel LEW, I, 37) bei lotynų perfektas fūgī (*bhou-g-). Iš III *bhug-g- padaryta aoristas φυγεῖν, vardažodis-šaknis φυξ, jo tikslesnis vedinys φυγή, iš kurio lo. fuga, o praes. su *-yᵉ/ₒ- lo. fugiō. Tačiau kompozituose (πρόσ)-φυγος, lo.(pro)-fugus,(προσ)-φυγιον, lo.(per)-fugium sutapimas gali būti atsiradęs tik dėl abiejų kalbų paralelinės inovacijos. (S. sl. (po)-běgnǫti ‘bėgti’, kurį Vaillant, Gr. comparé des langues slaves, III, 245 norėjo aiškinti II *bhw-eg-, remiasi kita šaknimi *bhegʷ-, φέβομαι ir t. t.). Kitur randame morfologiškai artimas φεύγω ir t. t. grupes, kurios vis dėlto turi skirtingas reikšmes – arba ‘lenkti, lankstyti’, arba ‘išvaduoti, valyti’. Reikšmė ‘lenkti, lankstyti’: *bh(e)u-g- skr. bhujati ‘jis lenkia’, bhug-ná- ‘lenktas, sulenktas’ ir t. t., s. air. boc(e) ‘minkštas, švelnus’ (žr. Fleuriot, Dictionaire vieux breton, s. u. boc); *bheu-gh-: go. biugan, vok. biegen ‘lenkti’ ir t. t. Reikšmė ‘išlaisvinti’: *bhu-g- su nosiniu infiksu *bhu-n-g-: av. bunǰainti ‘jie gelbėja, išlaisvina’ ir t. t., pali pari-bhuñja-ti ‘jis išvalo, iššluoja’, *bhou-gh-: go. us-baugjan ‘iššluoti’. Nepaisant ilgų diskusijų dėl šių formų (santrauka su bibliografija pateikta: Mayrhofer EWA II, 504 t., s. u. bhujáti), semantinė problema išlieka, ir čia pabrėšime, kad Pokorny (IEW 152 t.) skiria tris homonimines *bheug- šaknis, iš kurių dviem pripažįstamas variantas *bheugh-; taip pat žr. Benveniste, Institutiones, I, 135 t. Taigi negalima iš av. bunǰainti išpešti argumento, kuris paaiškintų gr. φυγγάνω kaip ide. palikuonį; esamojo laiko φυγγάνω turėjo būti pasidarytas pagal dvigubą modelį, kur infiksas yra senas: πυνθάνομαι / ἐπυθόμην, λιμπάνω / ἔλιπον. Galiausiai graikų, lotynų ir lietuvių formų giminystė yra vienintelė tikra.

Šaltinis:

Chantraine DEG IV (2), 1193

Antraštė:

baugùs

Straipsnelis:

žr. būgti

Šaltinis:

Bezlaj 1974, 26–27

Antraštė:

baugùs

Reikšmė:

ängstlich, furchtsam

Straipsnelis:

žr. būgti

Šaltinis:

Bezlaj 1974, 26–27

Antraštė:

baũgùs

Straipsnelis:

Lie. baugùs, baũgus, la. baũgs (Rucava – gali būti skolinys iš lietuvių EH I 207), lie. baugšlùs, baugštùs / baũgštas ‘t. p.’ : bugùs, būgùs ‘kuris bijo, baisus’, buglùs ‘bailus šalčio, lepus’, bugšnùs ‘baugus’, bugštùs, būgštùs ‘t. p.’, la. būgns ‘t. p.’. Šaknies a laipsnį turi antriniai veiksmažodžiai lie. baugìna (-ìno, -ìnti) ‘gąsdinti, bailinti’, baugštìna (-ìno, -ìnti), baũgšto (baũgštė, baugštýti) ‘t. p.’; plg. ir lie. baũgas ‘baidyklė, vaiduoklis’. Variantai su silpnuoju laipsniu paremti bū́gsta (bū́go, bū́gti) ‘bijoti, nepakelti, netverti’. Taigi turbūt senesnis būdvardžiui yra a laipsnis – tai rodo vokalizmo izoliacija ir labai platus vartojimas; bet plg. Gamkrelidze, Ivanov, 1984 I: 178-179, kur šios šaknies ide. *o laipsnis laikomas naujesniu už silpnąjį laipsnį, nes gr. žodžiai *o laipsnio visai neturi φεὐγω (aor. ἔφυγον, perf. πέφευγα ‘fliehe’, φυγή (ir lo. fuga) ‘Flucht’, dar lo. fugiō, fūgī, -ere ‘fliehe, enteile’. Taigi ir būdvardžio varianto su silpnuoju laipsniu kilmė gali siekti gana senus laikus.

Šaltinis:

Vanags 1994, 42-43