Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bẽbras
Reikšmė:
graužikų būrio brangiakailis žvėrelis
Straipsnelis:
pr. bebrus ‘bebras’, plg. lie. bẽbras (-us), r. bobr, s. v. a. biber, lo. fiber, av. bauuri- (-a-) ‘t. p.’, s. i. ep. bábhruḥ ‘ichneumonas’.
Šaltinis:
Euler 1985b, 91
Antraštė:
bẽbras
Reikšmė:
graužikų būrio brangiakailis žvėrelis
Straipsnelis:
Sunku nurodyti vienodą protoformą. Nors s. i. babhrú-, pr. bebrus ir lie. bebrùs rodo u-kamieną, gerai paliudyti ir o-kamienai. Slavų formose o (bobrъ) aiškintinas turbūt taip, kaip ir lytyse popelь ir lie. kaklas. Bet sl. *bьbrъ ir lo. fiber rodo balsį i. […] Vis dėlto skr. babhrú-, av. bawra-, lie. bẽbras, lo. feber, galų bebr-, s. ang. beofor ir kitos germanų formos kildintinos iš *bebhru-. Paprastai teigiama, kad tai derivatas iš ‘rudas’. […] Bet galėjo būti daiktavardžių pora: *bhe#bhr-o- (iš *bher- ‘nešti’ [neša medžius]) ir *bhibhru- (iš ‘rudas’).
Šaltinis:
Hamp 1972a, 164
Antraštė:
bẽbras
Straipsnelis:
[Straipsnyje tiesiog komentuojama H. Kronasserio etimologija.] Žodžiui het. *papra- Heinzas Kronasseris (Etym. der het. Spr.) nustato maždaug tokią reikšmę ‘tamsiai purvinas’. Jis papra- labai abejodamas sieja su s. i. ba-bhru- ‘rudas’, greta kurio yra senasis *b(h)e-bhro-, lie. bẽbras, bãbras, bẽbrus, lo. fiber ir feber. Dėl spalvų pavadinimų reduplikacijos nurodomas W. Havers Neuere Literatur zum Sprachtabu, Wien, 1946, 118t. V. Macheko (Et. slovnik j. českého a slovenskéko, Praha, 1957, 21) pasiūlytas ryšys su č. babrati ‘nešvariai, prastai dirbti, knisti, rausti’ ir kt. (galbūt garsų pamėgdžiojimas, onomatopėja) H. Kronasserio laikomas nenaudingu kaip elementari paralelė.
Šaltinis:
Neu 1991, 203
Antraštė:
bẽbras
Straipsnelis:
Baltiški bebro pavadinimai yra įvairūs, plg. pr. bebrus, lie. bẽbras, bebrùs, bèbrius ir kt., la. bȩbrs, bebris ir kt. Atrodo, kad baltų kalbose bebro pavadinimas su šaknies -e- rodo senesę padėtį. Slavų faktai, atrodo, taip pat leidžia daryti analogišką išvadą, plg. bažn. sl. бебрь, sr.-kr. bažn. sl. бебръ, sr.-kr. tarm. breber, brebir ir kt. Pastebėtina, kad vakarinėse slavų žemėse, ypač jų šiaurėje, taip pat rytinėse slavų žemėse, iš dalies ir Baltarusijoje, formos su -e- vokalizmu nėra plačiai paplitusios. Tai nelaikytina atsitiktinumu, ir aiškintina vėlyvu gyvūno plitimu. Prasl. *bobrъ, paplitęs visose slavų žemėse, liudija vėlesnę *bobrъ leksemos ekspansiją.
Šaltinis:
Топоров 1997 (1998), 415—416
Antraštė:
bẽbras
Reikšmė:
beaver
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ai : *ī̆ kaita. Ją turi du n kamieno daiktavardžiai: tai germanų žodžiai, reiškiantys ‘squirrel’ ir ‘heron’. Abu šie pavyzdžiai yra ypatingi atvejai, nes skirtingose tarmėse paliudyti skirtingi balsiai yra ne šaknies balsių kaitos atvejai, o abliautas, atsiradęs dėl skiemens reduplikacijos. Taigi, trumpai tariant, abi leksemos yra seni reduplikuoti žodžiai, kurie tapo n kamienais palyginti vėlai. Rekonstruojami trys pragerm. *aikvernō, *īkwernō ‘squirrel’ kamieno variantai: 1. *aikwerna(n)-: s. vok. a. eihhorn(o), eihhurno mn. ‘t. p.’, vid. vok. a. eichhorn n. ‘t. p.’, s. ang. ācurna, ācwe(o)rn(a), vid. ang. aquerne ‘t. p.’, vid. vok. ž. ēkern(e), ēk-horn(e) m. ‘t. p.’, vid. olandų ee(n)coren mn. ‘t. p.’, olandų eek-hoorn(tje) ‘t. p.’, vakarų fryzų iik-hoarntsje ‘t. p.’, šiaurės fryzų īk-hōrn n. ‘t. p.’; 2. *īkwerna(n)-: s. isl., isl. farerų íkorni m. ‘t. p.’, nynorsk ikorn, dial. ikorn(a) n. ‘t. p.’; 3. ?*ikwern-: s. šv. ekorne, ikorne ‘t. p.’, šv. ekorre ‘t. p.’, ankstyvoji (dabartinė) da. egerne ‘t. p.’, da. egern n. ‘t. p.’, norv. ekorn mn. ‘t. p.’. Germanų žodžiui, reiškiančiui ‘squirrel’, turi būti rekonstruotos mažiausiai dvi praformos. S. ang. ācwe(o)rna ir vid. ang. aquerne rodo *aikwernan-, o s. isl. ir isl. íkorni rodo *īkwernan-. Trečias variantas *ikwernan- su trumpuoju i teoriškai galėtų būti rekonstruotas pagal s. šv. ekorne, ankstyvoji (dabartinė) da. egerne ir norv. ekorn, bet šios formos galėjo išriedėti ir iš *aikwern-. Etimologiškai vakarų germanų *aikwernan- atrodo lyg senas dūrinys. Falkas ir Torpas (p. 186) skaido šį žodį į *aik-wernan-, iš *aik- ‘oak’ ir *werna- ‘weasel’ (ar ‘squirrel’). Antrasis dėmuo, werna-, turi keletą giminiškų atitikmenų, daugiausia vakarų ide. kalbose, pvz.: 1. lie. voverė̃, vóverė ‘squirrel’, la. vãvere ‘t. p.’; 2. s. sl. věverica ‘t. p.’, lie. vaĩveris ‘polecat’; 3. air. feoróg, gaėlų feòrag ‘squirrel’; 4. lo. vīverra f. ‘ferret’, kimrų gwiwar ‘squirrel’; 5. persų varvarah ‘t. p.’. Viena vertus, formų variantiškumas labai apsunkina rekonstrukciją, bet, antra vertus, yra aišku, kad tai – reduplikuotas daiktavardis. Tikriausiai pirminė paradigma buvo panaši į vieną iš ide. žodžių, reikšusių ‘bebrą, beaver’, t. y. *bʰé-bʰr, *bʰi-bʰr-ós. Pagal šį modelį, galima rekonstruoti *h₂ué-h₂ur, gen. *h₂ui-h₂ur-ós. Paradigmų skirtumai atskirose kalbose greičiausiai buvo išlyginti: lie. voverė̃, vóverė ir la. vãvere apibendrino kamieną *h₂ue-h₂uer-, o lo. vīverra ir kimrų gwiwar, atrodo, tęsia *h₂ui-h₂uer-. Medžiaga rodo, kad reduplikacija atskirose kalbose vyko skirtingai. Pavyzdžiui, baltų ir slavų kalbose reduplikacija dažnai atsirasdavo su *o arba *oi vietoj *e, plg. lie. bẽbras, bãbras, ru. bobr ‘beaver’ < *bʰe-bʰr, *bʰo-bʰr- ir lie. gaĩgalas ‘drake’, pr. gegalis ‘kind of fishing bird’ < *gʰoi-gʰol-o- (Endzelīns, Schmalstieg, Jegers 1971, 85). Tai paaiškina lie. variantą vaĩveris, s. ru. věverica < *h₂uoi-h₂uer-. Lie. vėverìs, antra vertus, leidžia rekonstruoti *h₁ue-h₁uer- su h₁, o ne h₂. Tačiau neatmestina versija, kad žodis yra pasiskolintas iš slavų (plg. Huld 2009, 137). Persų varvarah- leidžia rekonstruoti *h₂uer- h₂uer- su pilna reduplikacija.
Šaltinis:
Kroonen 2011, 262–265
Antraštė:
bèbras
Straipsnelis:
[Ide. reduplikuotiniai vardažodžiai yra dariniai iš ide. ‘praintensyvų’ reduplikuotinių veiksmažodžių klasės. Pvz.:] ide. *bʰebʰrú-, *bʰébʰro- ‘Biber’ > Av. baβra-, baβri-, s. i. babhrú-, lo. fiber, kornų befer, s. v. a. bibar, lie. bebrùs, bèbras (ir bė̃bras etc.). Ide. prokalbėje veikiausiai buvo *bʰébʰr-o- ‘Biber’, *bʰebʰr-ú- ‘biberfarbig’, kuris yra pagal kilmę ‘der ständig etwas bringt’, kilęs iš iteratyvo *bʰé-bʰor-e ar *bʰi-bʰor-e ‘trägt/bringt immer wieder’.
Šaltinis:
Oettinger 2012, 244
Antraštė:
bė̃bras
Straipsnelis:
žr. bebras
Šaltinis:
Oettinger 2012, 244

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas