Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
bedievis
.
Rezultatai
Antraštė:
bedievỹs, bediẽvis
Straipsnelis:
Daukšos raštuose pastebėtos dūrinių ir priešdėlinių daiktavardžių gretybės, plg.: a)
bedievỹs
,
-ė̃
(
bêdiewiui
390₁₂,
bêdiewį
117₃,
bediewiái
464₁₇,
bediewiéi
122₁₃, 191₃₁, 234₅₀,
będiewiéi
435₃₂,
bediewiéii
430₄₂,
bediewéy
60₁₉,
bediewiêi
266₃₆,
bêdiewes
339₂₉,
bediewîamus
214₅,
będiewîamus
14₁₇,
bediewiámus
197₁₁,
bêdiewius
160₄, 191₃₃, 195₃₉…); b)
bediẽvis
,
-ė
(
bediéwis
591₈,
bediéwių
583₁₃…) (Kudzinowski 1977₁, 99, Skardžius 1935, 131). Pastarasis atvejis, matyt, kildintinas iš pirmojo:
bediẽvis
,
-ė
< *
bedievỹs
,
-ė̃
(gen. sg.
bẽdievio
,
-ės
…). O analogiškai iš tokios formos *
beplaukỹs
,
-ė̃
(gen. sg.
bẽplaukio
,
-ės
…) galėtų būti išvestas variantas su priegaidžių kaita
beplaũkis
,
-ė
(Mikulėnienė 1994, Linksniuojamųjų priešdėlio *
pa-
vedinių kirčiavimas, Lietuvių kalbos tarmės ir jų tyrinėjimai, Lietuvių kalbotyros klausimai 34, p. 126; Mikulėnienė 1998, Dėl cirkumfleksinės metatonijos dūriniuose, Baltistica 33(1), p. 62).
Šaltinis:
Mikulėnienė 2005
, 129
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas