Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bedievỹs, bediẽvis
Straipsnelis:
Daukšos raštuose pastebėtos dūrinių ir priešdėlinių daiktavardžių gretybės, plg.: a) bedievỹs, -ė̃ (bêdiewiui 390₁₂, bêdiewį 117₃, bediewiái 464₁₇, bediewiéi 122₁₃, 191₃₁, 234₅₀, będiewiéi 435₃₂, bediewiéii 430₄₂, bediewéy 60₁₉, bediewiêi 266₃₆, bêdiewes 339₂₉, bediewîamus 214₅, będiewîamus 14₁₇, bediewiámus 197₁₁, bêdiewius 160₄, 191₃₃, 195₃₉…); b) bediẽvis, (bediéwis 591₈, bediéwių 583₁₃…) (Kudzinowski 1977₁, 99, Skardžius 1935, 131). Pastarasis atvejis, matyt, kildintinas iš pirmojo: bediẽvis, < *bedievỹs, -ė̃ (gen. sg. bẽdievio, -ės…). O analogiškai iš tokios formos *beplaukỹs, -ė̃ (gen. sg. bẽplaukio, -ės…) galėtų būti išvestas variantas su priegaidžių kaita beplaũkis, (Mikulėnienė 1994, Linksniuojamųjų priešdėlio *pa- vedinių kirčiavimas, Lietuvių kalbos tarmės ir jų tyrinėjimai, Lietuvių kalbotyros klausimai 34, p. 126; Mikulėnienė 1998, Dėl cirkumfleksinės metatonijos dūriniuose, Baltistica 33(1), p. 62).
Šaltinis:
Mikulėnienė 2005, 129

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas