Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bẽdrė
Reikšmė:
duobė
Straipsnelis:
Sl. *bedro ‘šlaunis, kulšis, strėnos’ siejamas iš sykio ir su lo. femur ‘šlaunis’, ir su la. bedre ‘duobė’ (p. 33, s. v. bjedro), tačiau taip susiejus iškyla sunkumų, kurių dalis visai nutylima. La. bedre ‘duobė, Grube’ (žodyne netiksliai nurodyta reikšmė ‘Vertiefung, Tal’), lie. (šiaurinių šnektų) bẽdrė ‘t. p.’ (leticizmas?) eina išvien su lie. bèsti (bẽda) ‘durti, smeigti; kasti’, la. best ‘kasti’, lie. badýti ‘durti su ragais; smaigyti, baksnoti’, la. badît ‘t. p.’, sl. *bosti ‘durti, badyti’ (sor. a. bosć ir t. t.) ir kt., tad čia dėl reikšmės reikia kalbėti apie ide. *bhedh- ‘durti, kasti, stechen, graben’, o ne ‘lenkti, krümmen, biegen’, kaip kad daro autorius. Lo femur – kol kas neišaiškintas žodis, ir jį sunku išvesti iš kartais tam tyčia (kad būtų galima susieti su sl. *bedro < ide. *bhedhr-) rekonstruojamo *bhed(h)-men¹⁵ [¹⁵ A. Walde – J. B. Hofmann. Lateinisches etym. Wb. 4. Aufl. Heidelberg, 1965, Bd. 1, 477].
Šaltinis:
Urbutis 1979a, 158
Antraštė:
bẽdrė
Reikšmė:
duobė
Straipsnelis:
Pr. *bedr-(?) atstatoma, remiantis vietovardžiais: Bedrowe, Biodri ir kt. Siejama su la. bedre ‘duobė’, lie. bẽdrė ir pan., le. dial. ubiedrze ‘šlaitas’, kurio pagrindu buvo rekonstruotas praslavų *bedr- ‘įduba’, ‘slėnis’ ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 205
Antraštė:
bẽdrė
Reikšmė:
pelkė, liūnas, slėnis
Straipsnelis:
Rovensko sr. Vladimirecko raj. abiejose Styrės upės pusėse vartojamas apeliatyvas бедра. Jo reikšmės: ‘didelė duobė’; ‘apvali duobė vandens antims’; ‘lyguma, užlieta vandens’; ‘pelkė’. Tai slaviškos leksikos faktas, Polesės geografinis terminas, kurį [28] reikėtų pripažinti neskolintu, autentišku. Yra žinoma nauja etimologija prasl. *bedro ‘šlaunis’ kaip substantyv. būdvardžio *bedr-, padaryto iš veiksmažodinio kamieno *bed- / *bod- ‘mušti, skaldyti’ su priesaga (-r-) [ЭССЯ, I, 179]. Atrodo, tai naujas gerai žinomo semantinio ryšio tarp reljefo terminų ir kūno dalių pavyzdys. Šį terminą galima vertinti kaip tiesioginį slavišką atitikmenį la. bedre. Prie šito reikėtų pridurti, kad nors lietuvių kalboje taip pat žinoma bẽdrė ‘pelkė, liūnas, slėnis’, tačiau visi šio termino ir jo darinių vartojimo pavyzdžiai priklauso Lietuvos šiauriniams rajonams, artimiems Latvijai [LKŽ, I, 276]. Tokiu būdu šią izoglosą galima laikyti polesiška-latviška.
Šaltinis:
Непокупный 1976, 28–29
Antraštė:
bẽdrė
Reikšmė:
duobė
Straipsnelis:
Substratinės kilmės pelkių pavadinimams priskirtini ukr. (Polesė) бедра ‘apsemta loma, lyguma; duobė’ ← la. bedre ‘duobė’; išvažinėta vieta ant kelio’ ← lie. bẽdrė ‘duobė’, plg. dar la. biedriens ‘vieta, kur daug nelygumų, duobių’ (Невская 1972, 318; Лаучюте 1982, 91). A. Nepokupnas, anksčiau šiuos žodžius laikęs baltizmais, vėliau priskyrė rytų sl. dialektizmams, bendros kilmės su atitinkamais baltiškais žodžiais (Непокупный 1975, 11); praslaviškai leksikai juos priskiria A. Anikinas (Аникин 1955, 68; taip pat Топоров ПЯ 1975, 205). Slaviška šio žodžio kilme verčia abejoti semantinės ir morfologinės (mot. g.) aptariamųjų sl. dialektizmų ypatybės, būdingos tik tam arealui, kuriame neabejotinai yra veikęs baltų substratas, ir turinčios atitikmenų būtent baltų kalbose.
Šaltinis:
Laučiūtė 2006, 456

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas