Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bedrė, brigzti, bryzga, brizgo, įkišti, ramas, krekėti, notrynė, kaulinis, kaukė, hadnastis, šliurė, deinyčia, papeliučkas, kerė, galmės, rikė, grabstos, slankė, spogti, kakėti, kaki (-ėja), junktas, duburys, pažel, kinė, kimsa, šešuras, paunksmė, akstis, naškys, burti, keblėti, apypenai, niežipirštis, laipstus, ūgis, gi, štriumpa, sėtryti.

Antraštė:

bẽdrė

Reikšmė:

duobė

Straipsnelis:

Sl. *bedro ‘šlaunis, kulšis, strėnos’ siejamas iš sykio ir su lo. femur ‘šlaunis’, ir su la. bedre ‘duobė’ (p. 33, s. v. bjedro), tačiau taip susiejus iškyla sunkumų, kurių dalis visai nutylima. La. bedre ‘duobė, Grube’ (žodyne netiksliai nurodyta reikšmė ‘Vertiefung, Tal’), lie. (šiaurinių šnektų) bẽdrė ‘t. p.’ (leticizmas?) eina išvien su lie. bèsti (bẽda) ‘durti, smeigti; kasti’, la. best ‘kasti’, lie. badýti ‘durti su ragais; smaigyti, baksnoti’, la. badît ‘t. p.’, sl. *bosti ‘durti, badyti’ (sor. a. bosć ir t. t.) ir kt., tad čia dėl reikšmės reikia kalbėti apie ide. *bhedh- ‘durti, kasti, stechen, graben’, o ne ‘lenkti, krümmen, biegen’, kaip kad daro autorius. Lo femur – kol kas neišaiškintas žodis, ir jį sunku išvesti iš kartais tam tyčia (kad būtų galima susieti su sl. *bedro < ide. *bhedhr-) rekonstruojamo *bhed(h)-men¹⁵ [¹⁵ A. Walde – J. B. Hofmann. Lateinisches etym. Wb. 4. Aufl. Heidelberg, 1965, Bd. 1, 477].

Šaltinis:

Urbutis 1979a, 158

Antraštė:

bẽdrė

Reikšmė:

duobė

Straipsnelis:

Pr. *bedr-(?) atstatoma, remiantis vietovardžiais: Bedrowe, Biodri ir kt. Siejama su la. bedre ‘duobė’, lie. bẽdrė ir pan., le. dial. ubiedrze ‘šlaitas’, kurio pagrindu buvo rekonstruotas praslavų *bedr- ‘įduba’, ‘slėnis’ ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 205

Antraštė:

bẽdrė

Reikšmė:

pelkė, liūnas, slėnis

Straipsnelis:

Rovensko sr. Vladimirecko raj. abiejose Styrės upės pusėse vartojamas apeliatyvas бедра. Jo reikšmės: ‘didelė duobė’; ‘apvali duobė vandens antims’; ‘lyguma, užlieta vandens’; ‘pelkė’. Tai slaviškos leksikos faktas, Polesės geografinis terminas, kurį [28] reikėtų pripažinti neskolintu, autentišku. Yra žinoma nauja etimologija prasl. *bedro ‘šlaunis’ kaip substantyv. būdvardžio *bedr-, padaryto iš veiksmažodinio kamieno *bed- / *bod- ‘mušti, skaldyti’ su priesaga (-r-) [ЭССЯ, I, 179]. Atrodo, tai naujas gerai žinomo semantinio ryšio tarp reljefo terminų ir kūno dalių pavyzdys. Šį terminą galima vertinti kaip tiesioginį slavišką atitikmenį la. bedre. Prie šito reikėtų pridurti, kad nors lietuvių kalboje taip pat žinoma bẽdrė ‘pelkė, liūnas, slėnis’, tačiau visi šio termino ir jo darinių vartojimo pavyzdžiai priklauso Lietuvos šiauriniams rajonams, artimiems Latvijai [LKŽ, I, 276]. Tokiu būdu šią izoglosą galima laikyti polesiška-latviška.

Šaltinis:

Непокупный 1976, 28–29

Antraštė:

bẽdrė

Reikšmė:

duobė

Straipsnelis:

Substratinės kilmės pelkių pavadinimams priskirtini ukr. (Polesė) бедра ‘apsemta loma, lyguma; duobė’ ← la. bedre ‘duobė’; išvažinėta vieta ant kelio’ ← lie. bẽdrė ‘duobė’, plg. dar la. biedriens ‘vieta, kur daug nelygumų, duobių’ (Невская 1972, 318; Лаучюте 1982, 91). A. Nepokupnas, anksčiau šiuos žodžius laikęs baltizmais, vėliau priskyrė rytų sl. dialektizmams, bendros kilmės su atitinkamais baltiškais žodžiais (Непокупный 1975, 11); praslaviškai leksikai juos priskiria A. Anikinas (Аникин 1955, 68; taip pat Топоров ПЯ 1975, 205). Slaviška šio žodžio kilme verčia abejoti semantinės ir morfologinės (mot. g.) aptariamųjų sl. dialektizmų ypatybės, būdingos tik tam arealui, kuriame neabejotinai yra veikęs baltų substratas, ir turinčios atitikmenų būtent baltų kalbose.

Šaltinis:

Laučiūtė 2006, 456