Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: beržtva, burtvėti, at-kalas, družinti, apsimanytinai, karklės, avižos, gvairys, įžulnus, irmėtis, jūros, kernezas, alsėti, kapoti, -oja, dėmė, blėnis, buryti, atšaipa, jupkelė, batpalaikiai, kamūlys, brazgėti, balzginti, juokauti, kalvė, kelnorė, gaisas, ašaka, dribšas, dribtelėti, buriutė, birėti, degtinė, geršis, gumė, kelnės, babužys, dardėti, dunėti, gluosnis, auša, aubijistai, ašerys, gyžlus, aušringa, kirnė, ažuntis, čiupra, čiukna, baužuma, albicais, kaubarė, avėti, božoti, įnartinti, kelinės, įdomiai, gyvija, kalmūsas, jumėjas, įmygis, ginčyti, gvairas, grašis, dunčikas, aržilas, amžis, duoti, davė, baudžiava, įtaikumas, bulvienė, gąstas, gruzdenti, girnakalis, baugštas, grundalas, druožti, kiaugė, grauzdėti, ėriena, baužioti, besti (beda), balgzti.

Antraštė:

béržtva

Straipsnelis:

Lie. béržtva f. = beržýnas m., la. bȩ̃rzs, lie. béržas ‘Betula’ – visi šie vardai priklauso apeliatyvui bl. berž-t, kuris yra formantu -t- išplėsta forma berž- (-as m., -ā f.). Dažniausiai vykusi asimiliacija yra -žt- < -št-, todėl lie. beršt-, la. berst-. Baltarusijoje aptinkami suslavinti atitikmenys su „polnoglasje“ ir iš dalies antriniais sufiksais: a) hidronimas br. Beréšta f., Jasos kairysis intakas, b) Bereščánka f. = c) Berestók m., Desnos dešinysis intakas, d) vietovardis br. *Berestj resp. *Beretsьje neutr. – šiandien miestas Brest [-Litovskas]. Neutr. giminės forma yra br.-le. hibridas. Nyderlauso gyventojai pavadinimą Berste yra išsaugoję tipiška latviška pirmine forma – Berste- f. (pradinis laipsnis) – [126] Bernekeris [Berneker SEW I 152] nustato pamatinę formą ide. bherk̑-tos ir palygina su s. v. a. beraht ‘šviesus, žvilgantis’ pagal medžių žievės spalvą. Be šio žodžio su sufiksu -t-, baltai dar turi šios šaknies žodžių su sufiksu -l-, pvz.: lie. berž-l-is m., bir̃žlis m. ir berž-l-ýnas = beržýnas (žr. anksčiau).

Šaltinis:

Schall 1964, 125–126