Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bet(kas)
Straipsnelis:
Lietuvių bendrumo įvardžiai su bet, vartojami bendrinėje kalboje ir aukštaičių tarmėje. Jų bet resp. bèt Ds greičiausiai yra preterito *bē (< *bi̯ē- < *bu̯iyē-) (J. Kazlauskas, Lietuvių kalbos istorinė gramatika, 1968, 359) su išplėsta esamojo laiko galūne -ti reliktas. Būdamas proklitinėje padėtyje *bēti sutrumpėjo į bet, o rytų aukštaičių šnektose ilgasis -ė- išliko dėl to, kad išlaikė kirtį (Kazlauskas, t. p., 396)]. Kad samplaikiniai bendrumo įvardžiai su bet turi komponentą, kilusį iš *bēti, rodo Jukiškių šnektos suaugtiniai įvardžiai bet’kas, bet’koks su - t’- < -ti.
Šaltinis:
Rosinas 1988, 226

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas