Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bet(kas).

Antraštė:

bet(kas)

Straipsnelis:

Lietuvių bendrumo įvardžiai su bet, vartojami bendrinėje kalboje ir aukštaičių tarmėje. Jų bet resp. bèt Ds greičiausiai yra preterito *bē (< *bi̯ē- < *bu̯iyē-) (J. Kazlauskas, Lietuvių kalbos istorinė gramatika, 1968, 359) su išplėsta esamojo laiko galūne -ti reliktas. Būdamas proklitinėje padėtyje *bēti sutrumpėjo į bet, o rytų aukštaičių šnektose ilgasis -ė- išliko dėl to, kad išlaikė kirtį (Kazlauskas, t. p., 396)]. Kad samplaikiniai bendrumo įvardžiai su bet turi komponentą, kilusį iš *bēti, rodo Jukiškių šnektos suaugtiniai įvardžiai bet’kas, bet’koks su - t’- < -ti.

Šaltinis:

Rosinas 1988, 226