Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bičiulis, kaptelėti, keturgubas, apušis, kirptuvės, kiaulutė, girėnas, gabšta, ašvienis, iškus, garšva, dilgsėti, irštva, geluoksnis, dvėlė, gegutė, briežlė, elvėdė, kaištas, brokavonė, baužti, dešinas, gudėti, gervuogė, kamulžymas, kemėras, čiabyti, aulys, aulis, čebėti, ketėti, bandyti, burliungė, klanksėti, grūžulys, drevė, drevis, drovėtis, burbuolė, klaptelėti, barštis, drožbantai, gožti, dryžti, buželis, dangujęjis, apstėgti, ąselė, kiekas, brūzgas, gabštus, birstenti, kaubrė, giesmė, balamūtas, jópė, bokštas, garmėti, arti, ariu, klagėti, jukšas, jaunikis, kaminė, jėgti, gąstauti, burkšt, kamzuolė.

Antraštė:

bičiùlis

Reikšmė:

draugas

Straipsnelis:

Lie. bičiuliauti ‘kartu bites laikyti’ […] [20]. Šiandieninėje lie. kalboje ir br. kalboje žodžiai reiškia ‘draugą’: lie. bičiulis, br. cя́бар. Tai įtikinamai parodo, kaip specialaus žodyno elementai gali pereiti į bendrinės kalbos vartoseną.

Šaltinis:

Eckert 1989, 20–21

Antraštė:

bičiùlis

Reikšmė:

ištikimas draugas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Draugas. [20 išn.: Kartu verta pažymėti įdomų lie. naujadarą bičiùlis ‘ištikimas draugas’, kuris yra priesagos -ulis vedinys iš bičius ‘bitininkas’, o pastarasis iš bìtė (plg. šiek tiek kitaip sudarytą sl. bьčela (≤*bi-k-), le. pszczola). Iš pradžių bičiùlisreiškė ‘tas, kuris su kitu asmeniu turi bites’.]

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 232

Antraštė:

bičiùlis

Straipsnelis:

[Aptariami Lietuvos lenkų tarmės lituanizmai]. Le. trm. biczol ‘wspólnik w pszczelarstwie’ yra skolinys iš lie. bičiùlis.

Šaltinis:

Rutkowska 2009, 85