Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bikšės, elgeta, žėrėti, skresti, apyrankė, gagonas, stulpa, pantaplis.

Antraštė:

bìkšės

Reikšmė:

kelnės

Straipsnelis:

bikšės ‘kelnės’. Apie šį žodį jau kalbėta, tai germanizmas. Tačiau jis vartojamas ir keliose šiaurės rytų Lietuvos vietose – Biržų bei Rokiškio apylinkėse (LKŽ I 813). Čia jis turėjo patekti iš latvių kalbos, plg. la. bikses ‘kelnės’.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1996, 172

Antraštė:

bìkšės

Reikšmė:

kelnės

Straipsnelis:

bìkšės, bìksvės, bìksvos, bìkšios, bìkšvės ‘kelnės’, plg. Rytų Prūsijos vo. bekse, v. ž. büxe ‘t. p.’ (Alminauskis 31). Vokiškos kilmės žodis, plg. vo. Buxe ‘t. p.’, kilęs iš *buck-hose ‘ožio odos kelnės’, dar plg. ang. buckskin ‘elnio odods kelnės’ (Kluge 115; Pfeifer 189). Žodžiai su svyruojančiu v pozicijoje tarp priebalsio ir balsio nėra labai retas reiškinys lietuvių kalbos tarmėse, plg. brastà // brastvà, ląstà // ląstvà. Prie tokių formų, matyt, buvo priderinti ir skoliniai, plg. liẽkarstva // liẽkarsta, morkvà // morkà (Zinkevičius LD 199). Lietuvių raštų kalboje žodis pasirodė XIX a. (bìkšios – S. Dauk.; A 1885, 340; bìksvės – JD 181). Pavadinimas paplitęs vakarinėse Lietuvos tarmėse (LKŽ I 813, 814). Latvių kalbos bikses ‘kelnės’ vartojama ne tik tarmėse, bet ir bendrinėje kalboje. Tai pagrindinis latvių kalbos kelnių pavadinimas (Sehwers 11, 234; ME I 925; Karulis I 126; LLVV II 89). Įdomus faktas, kad šis žodis paplito daugelyje Vidurio ir Šiaurės Europos šalių: plg. le. dial. buksy, es. püksid, šv. byxor, norv. bukser, isl. buxur, da. bukser. Visur jis reiškia kelnes. Sehwers J. Sprachliche-kulturische Untersuchungen vornemlich über den deutschen Einflüß in Letischen, 1953; Pfeifer W. Etymologisches Wörterbuch des Deutschen, I-II, 1993.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1996, 171 t.