Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bìržtva
Reikšmė:
Birkenwald
Straipsnelis:
žr. beržas
Šaltinis:
Windekens 1960b, 46–48
Antraštė:
biržtvà
Straipsnelis:
Žodis βύρσα ‘išdirbta oda, odinis maišas’ dar neturi priimtino aiškinimo ir apskritai iš pat pradžių jis laikomas skoliniu, plg. Boisacq, Dictionaire de la langue grecque, 1907, 137; Schwyzer, Griechische Grammatik, I, 1939, 285; Walde Hofmann, Lateinisches etymologisches Wörterbuch, 1938, 41; Frisk, Griechisches etymologisches Wörterbuch, 1954, 227t. („Technisches Lehnwort ohne Etymologie“). Georgiev, Träger, I, 70t. bei Sprachw I, 82, jį laiko pelasgų žodžiu, giminišku s. air. barr ‘viršūnė, lapija’, skr. bhr̥ṣṭi- ‘smaigalys, kraštas, kampas’, s. isl. burst ‘šeriai’ ir t. t. < ide. *bh(a)rs(ti)- ‘iškyšulys, smaigalys’ (Pokorny IEW, 108t.). Turimo aiškinimo semantinė dalis yra absoliučiai nepakankama: nematyti, kaip ‘išdirbta oda, odinis maišas’ galėtų būti suderinta su nurodytais žodžiais reiškiamomis sąvokomis […] βύρσα paaiškinamas ide. *bhₑrə₁g̑- [46], *bhₑrə₁g̑- ‘beržas’, plg. skr. bhūrja-, oset. bärz, r. berëza, lie. béržas, s. isl. bjǫrk < *bherə₁g̑ā, s. v. a. birihha < *bherə₁g̑i̯ā; taip pat (su *erə₁) nurodoma lie. bìržtva ‘beržynas, Birkenwald’ (žr. Trautmann BSW, 32; Pokorny IEW, 139). Morfologiškai pelasgų βύρσα, gen. βύρης, kuris taip turimas Atikoje, atrodo, atitinka s. isl. bjǫrk < *bherə₁g̑ā ir taip pat su bl.-sl. kamienu *-ā (greta -i̯ā) (plg. Trautmann BSW, 32). Vis dėlto taip pat reikia atsižvelgti į kitą galimybę: skr. bhūrjā- ir lie. béržas yra -o- kamieno, ir galima kelti klausimą, ar pelasgų kalboje βύρσαtaip pat nepriklauso tematinei klasei. Kadangi šioje kalboje ide. *o perėjo į a (Windekens, Le pélasgique, Louven, 1952, 3 t.; taip pat žr. ten pat 26t.), tai kamienas buvo -a-. Graikai jį turėjo įtraukti tarp γλῶσσα tipo kamieno kategorijų [47 … 48]. Jei anksčiau aš žodžiui βύρσσα pripažinau reikšmę ‘beržas’, žinoma, turėjau galvoje pirminę šio žodžio reikšmę, kuri, vadinasi, prisijungia prie kitų formų, reiškiančių tą patį medį ir indoiranėnų, ir baltų-slavų bei germanų kalbose.
Šaltinis:
Windekens 1960b, 46–48

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas