Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: birginti.

Antraštė:

bir̃ginti

Straipsnelis:

Pr. birgakarkis ‘pilstomasis šaukštas’, ‘samtis’ pirmąjį dėmenį – birgo Būga (RR I, 435: Wose-birgo ‘ožkos guolis’) sieja su prasl. *bъrgъ (Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, I, 1908, 49), plg. č. brh ‘urvas’, ‘lūšna’, taip pat lie. bir̃ginti ‘saugoti’.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 228

Antraštė:

bir̃ginti

Straipsnelis:

[Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su š. ir vak. ide. kalbomis:] Oset. œmbœrzyn / œmbœrzun ‘uždengti, apdengti; apkloti, užkloti’ (< *ham-barz-) sandas barz- atitinka ide. *bherg̑h- ‘slėpti; saugoti, sergėti’ (Pokorny IEW, 145). Atitikmenų oset. lyčiai aptinkame sl., bl. ir germ. kalbose: s. sl. bregǫ ‘sergiu’, r. берегу, serbų bržem ‘saugau’, č. brh ‘lūšnelė; palapinė’, lie. bir̃ginti ‘sergėti’, go. bairgan, vok. bergen ‘sergėti, saugoti; gelbėti’, vok. verbergen ‘slėpti’ ir pan. (Абаев ИЭСОЯ I, 137).

Šaltinis:

Абаев 1965, 14

Antraštė:

bir̃ginti

Reikšmė:

taupyti, saugoti

Straipsnelis:

Lie. dial. ryt. birginti giminiškas s. sl. berkti ‘saugoti’, r. берéчь ‘t. p.’, s. v. a. bergan ‘t. p.’, v. bergen, go. bairgan ‘t. p.’, ir t. t., visi kilę iš ide. *bherg̑h-.

Šaltinis:

SłPr I, 204

Antraštė:

bir̃ginti

Reikšmė:

taupyti, saugoti, sparen

Straipsnelis:

Ide. šaknies bhergh- / bhorgh- / bhr̥gh- taip pat yra go. baírgan ‘slėpti, laikyti, saugoti’, r. beregu ‘saugau, laikau, taupau’, le. bróg ‘daržinė, kūgis, stirta’, ryt. lie. bir̃ginti ‘sparen’, plg. Walde Pokorny II, 172. [Ide. bhr̥gh- atspindi ir skoliniai iš nežinomos ide. kalbos prok / pr̥k- : prasl. prokъ ‘likusis, atliekamas; likutis, atsargos’, pročiti ‘taupyti’ […], pročь ‘iš anksto’, lie. pirkià ‘Bauernhaus, Bäckerei’, trm. pirkáitė ‘Vorratskammer’. Plačiau žr. pirkià].

Šaltinis:

Holzer 1983, 334

Antraštė:

bìrginti

Straipsnelis:

žr. gerbti

Šaltinis:

Трубачев 1975 (1977)a, 10–11

Antraštė:

bìrginti

Reikšmė:

šiek tiek išleisti (pinigų), taupyti, tausoti, šykščiam, godžiam būti

Straipsnelis:

Germ. BERG-A- ‘(iš)gelbėti, nugabenti į saugią vietą, (pa)slėpti’ (germ. berg-a- ‘t. p.’ : baírgan ‘(ap)saugoti, išlaikyti’, s. isl. biargǫ ‘t. p.’, s. ang. beorgan ‘t. p.’, s. v. a. bergan, v. v. a., n. v. a. bergen) gali būti lyginama su bl.-sl. *berg- ( *bherg̑h-) ‘laikyti, saugoti’. Nors neįtikėtina, kad bl. ir sl. lytys būtų germanizmai, tačiau patikimai atmesti šios galimybės negalime (prieš skolinimąsi pasisako V. Kiparskis, tai patvirtina sl. leksemų balsių kaita, žr.: Annales Academiae Scientarium Fennicale, Helsinki, 32 (2), 29). V. I. Abajevas mėgina (žr. Annali, Istituto Universario Orientale, Napoli. Sezione Linguistica [1962], IV, 33) sieti su oset. žodžiais, pamatuotais *b(h)erg̑(h)- (kitas guturalinis !). Plg. lie. (W): bìrginti ‘šiek tiek išleisti (pinigų), taupyti, tausoti, šykščiam, godžiam būti’ [W = žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai susijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas (reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių), pvz., s. bažn. sl. bьrati ‘rinkti, kaupti’ : ide. bher- ‘nešti, atgabenti’], s. bažn. sl. (W): nebrěgǫ, -brěšti ‘ko (visiškai) nepastebėti, nekreipti dėmesio, nesirūpinti, negerbti, niekinti’. Dėl reikšmės dar plg. r. berečь ‘saugoti, sergėti, prižiūrėti, išlaikyti; branginti, tausoti, taupyti’, iran. (H) [H = žodžių reikšmės gali būti laikomos susijusiomis, tačiau šis ryšys tėra hipotetinis, nes reikšmė yra tokia bendra, kad jos pamato patikimai nurodyti negalime arba kad tarp darybos pamato ir vedinio neįmanoma atskleisti jokių akivaizdžių ar paralelėmis pagrįstų reikšmės saitų; pvz. lie. nèšti, s. bažn. sl. nesti ‘nešti, tragen’ : ide. (e)nek̑- ‘pasiekti’] : oset. æmbærzyn ‘uždengti, padengti’ ( *ham-barz-), iværz ‘pažadėti, prižadėti’ ( *vi-barz-), plg. V. I. Abaev, ten pat.

Šaltinis:

Seebold 1970, 106–107

Antraštė:

bir̃ginti

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentuminiai elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais]. *bergǫ ( *bьrgǫ), *berkti ‘sargyba, apsauga’, (Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, I, Heidelberg, 1908, 49, Vasmer REW 153), pvz., s. bažn. sl. brěgǫ, brěšti ‘rūpintis’, r. beregú, beréčʼ ‘saugoti, tausoti’. Artimiausi atitikmenys: go. baírgan ‘slėpti, įrodyti faktais, darbais’, s. ang. beorgan ‘slėpti, ginti, (iš)gelbėti’, s. v. a. bergan ‘t. p.’. Dar plg. ryt. lie. bir̃ginti (Trautmann, Baltisch-slavishes Wörterbuch, Göttingen, 1923, 31). Kadangi bendr. sl. vediniai *bьrgъ, *bоrgъ neturi tikslių atitikmenų germanų kalbose, veiksmažodis veikiau turėtų būti laikomas išlaikiusiu seną kentuminį elementą, žinoma, jeigu sutiksime su Pokorny IEW 145, kad jis reprezentuoja *bherg̑h- ‘slėpti, įrodyti faktais’, kuris susijęs su *bhereg̑h- etc.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 63

Antraštė:

bìrginti

Reikšmė:

saugoti, šykštauti

Straipsnelis:

žr. gerbti

Šaltinis:

Трубачев 1975 (1977)a, 10–11

Antraštė:

bir̃ginti

Straipsnelis:

[Aptariamas paukščio pavadinimas ‘Sitta europaea’ slavų kalbose.] Lie. tarm. bir̃ginti, kaip ir go. baírgan, vok. bergen ir kt., yra gretinti su prasl. šaknimi *bьrgъ-, kuri davė pradžią bendriems slavų pavadinimams *bьrgъlъ / *bьrgъlězъ, plg. bulg. бръглеш ‘зидарка, Sitta europaea’, bulg. tarm. бръгл'ъш ‘малка птичка’, s.-kr. br̀glijez, bȑglijez, bȑglijēz ‘зидарка, Sitta europaea’, slov. brglez ‘t. p.’, r. берглéз ‘щиглец, Carduelis carduelis’ ir kt.

Šaltinis:

Дейкова 2000, 241