Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: biznas, bulvarkas, privalus, krapyti, kevetas, dagys, suoma, noras, genys, apženklinti, kušlikas, prakarus, aitra, vidras, pliurponas, pėra, raudė, klimpus, maršas, šeškas, pala, skruoblas, rantas, bjauroti, geležius, kiaulioti, aikštė.

Antraštė:

bìznas

Reikšmė:

trumpas, striukas

Straipsnelis:

V. Urbutis lie. trm. bìznas, bìzdras, bìskas ‘trumpas, striukas’ (Balt 1965, I (1), 67) dvejodamas gretina, viena vertus, su lie. trm. biẽsti, biẽdžia ‘durti, mušti’, kita vertus – su lie. bìzas ‘gylys’ ir galiausiai – su bizdáuti, bezdė́ti, bìzdė ‘trumpa striukė’. Autorius nepateikia galutinio atsakymo, nors tam tikros tipologinės analogijos patvirtina būtent paskutinįjį aiškinimą, plg. r. ши́бздик ‘mažaūgis’ < ши- ekspresyvus prefiksas + бздик: бздеть.

Šaltinis:

Трубачев 1966 (1968), 379

Antraštė:

bìznas

Straipsnelis:

bìznas, -a ‘1. trumpas, striukas; 2. be uodegos; trumpauodegis; 3. plikas, nusigyvenęs’. Iš jo vedinių galima paminėti: biznẽlė ‘trumpas drabužis’, biznẽlis ‘trumpas apsivilkimas ar šiaip kas’, bìznis, -ė ‘trumpauodegis; beuodegis; nuskurdėlis, plikis’, bizniùkas, -ė ‘žemo ūgio dručkis’, bìznius, -ė ‘1. beuodegis, trumpauodegis; 2. velnias, kipšas’, biznóji ‘gyvatė’, biznókas, -a ‘trumpokas’; biznė́ti ‘1. trumpėti, striukam darytis; 2. skursti, nusigyventi’, bìzninti ‘daryti bizną, trumpinti’, bìznyti ‘t. p.’, biznótis ‘trumpinti, bizninti; kaišytis (sijoną)’ (žr. LKŽ I 710 t.). Apie Druskininkus pasitaiko ir bìzdras, -a ‘trumpas, be uodegos’ bei jo vedinys bìzdris, -ė ‘biznis (kas su trumpa uodega, drabužiu)’. Žodžius bìznas ir bìzdras gal reikėtų sieti su lie. trm. biẽsti (biẽdžia, -dė) ‘durti, smeigti, mušti’. Bìznas kildintinas iš *bizdnas, toliau – gal iš *biddnas. Darybiškai bìznas galėtų būti priesagos -dnas vedinys iš veiksmažodžio *bisti, *bido. Panašiai bìzdras gal kildintinas iš *biddras ir galėtų būti padarytas iš to paties veiksmažodžio *bisti su priesaga -dras (< ide. -dhro-). Turint galvoje, kad priesagos -dnas ir -dras lietuvių kalboje yra visai retos ir kad bìznas (< *bizdnas) ir bìzdras abu turi tą patį bizd-, patikimiau juos laikyti įprastinių būdvardžių priesagų -nas ir -ras vediniais iš veiksmažodžio su bizd- (< *bid-d-). Dėl santykio *bid-d- : *bid- (*bisti, -do) plg. grim̃zti, -zdo : nu-grim̃do (grimdìnti LKŽ III 604), gruz(d)ė́ti, gruzdùs, grùzti, -z(d)o : graudùs, grū́sti, -do, mė́gzdyti (su įterptiniu g). Tvirtai teigti, kad būdvardžių bìznas ir bìzdras kamienas bizd- yra kilęs iš *bid-d- ir sietinas su biẽsti, -dė, negalima todėl, kad gal ne mažiau įmanomas yra jo ryšys su biz(d)-, kurį turi: 1. bìzas ‘vabzdys, nuo kurio karvės bizdelioja; gira, bizalas’, byz(d)ėlė̃ ‘gylys’, bìzinas ‘grambuolys’, bizóti ‘zylioti, bėgioti’; 2. bìzas ‘kas bizinėja’, bìzdas ‘užpakalis’, bìzdikuoti ‘slankioti be darbo’, bìzduliúoti ‘dykam valkiotis, bindzinėti, lakstyti; trauktis kūlėmis’. J. Šlapelis ir J. Baronas pažįsta dar būdvardį bìskas, -à ‘biznas, trumpauodegis’. Jis aiškintinas kaip *biz(d)-skas (*biz-kas ?), kur biz(d)- gali būti susijęs arba su biẽsti, arba su bezdė́ti. Lie. trm. biẽsti, -džia, -dė ‘durti, smeigti, mušti’ kilmė dar nėra buvusi aiškinta. Jį reikia sieti su go. beitan ‘kąsti’, s. isl. bīta ‘kąsti; įsikirsti, įsmigti’, beit n. ‘laivas’, v. v. ž. beitel, bētel ‘kaltas, skaptas’, lo. findō (fidi, fissum), -ere ‘skelti, skaldyti’, s. i. bhinádmi, bhédāmi ‘skeliu, skaldau, laužiu, sumušu ir t. t.’. Pasirodo, kad sinonimų bìgas ir bìznas besama etimologiškai giminiškų – jų remiamasi ne tik tos pat ‘mušti’ reikšmės, bet ir tos pat šaknies veiksmažodžiais.

Šaltinis:

Urbutis 1965, 75–79