Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bjaurus, devyneri, devynerios.

Antraštė:

bjaurùs

Reikšmė:

blogas, prastas

Straipsnelis:

Prasl. burʼa ‘audra, vėtra, lietus, dargana’ genetiškai siejasi su lie. bjaurùs ‘blogas, prastas’ : lie. bjaurùs oras, bjū̃ra ‘labai blogas oras su smarkiu lietumi’. Absoliutusis sinonimas prasl. burʼa yra prasl. dъždžь. Prasl. burʼa priskiriamas prie slavų leksikos su baltiškuoju ingredientu.

Šaltinis:

Мартынов 1983, 48

Antraštė:

bjaurùs

Reikšmė:

blogas

Straipsnelis:

[Straipsnyje norima atskirti praslavų leksikoje kitų kalbų leksinius ingredientus nuo šalia egzistuojančių pačių slavų absoliučiųjų sinonimų]. Prasl. dъždžь ‘lietus’ laikomas iranišku ingredientu praslavų leksikoje. Jis turi absoliutųjį sinonimą ta pačia reikšme prasl. burja : s. sl. боуря ‘audra’, bulg. буря ‘t. p.’, бура ‘lietaus srautas’, s.-kr. бу̀ра ‘audra’, s. r. буря ‘t. p.’, r. буря ‘stiprus vėjas su lietum’ ir kt. Pastaruoju metu prasl. burja genetiškai yra siejamas su lie. bjaũrùs ‘blogas’ (plg. iran. duž-). Taigi lie. bjaurùs óras, bių̃ra ‘labai blogas oras su stipriu lietum’. Šitaip dъždžь – burja priešinami kaip slaviškos leksikos iraniški ir baltiški ingredientai.

Šaltinis:

Мартынов 1982, 185

Antraštė:

bjaurùs

Reikšmė:

szpetny, plugawy, omierzły

Straipsnelis:

le. burza, s. sl. bur’a etc. Šie žodžiai turi tą pačią reikšmę kaip ir lenkų kalbos žodis, bet senuosiuose raštuose bur’a, be įprastinės reikšmės, turi ir reikšmę ‘tempestas’ arba ‘blogas’. Į šį faktą reikia atsižvelgti, norint išaiškinti šio žodžio etimologiją. Kai kurie mokslininkai bur’a lygina su baũr’uôt ‘riaumoti, šaukti; baubti kaip jaučiui’ ir įžiūri ryšį su norv. bure ‘riaumoti’ (kalbant apie įdūkusius jaučius) ir su lo. furere (plg. Bezzenberger, BB, XXVI, 187t. bei Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, I, 1924, 103 ir jų pateiktas kitas smulkmenas). Brückneris le. burza lygino su lie. biaurùs, biaurýbė, plg. Słownik etymologiczny języka polskiego, Krakau, 1927, 50, t., kaip ir Bernekeris, įžiūrėjo giminystę su la. baũr’uôt. Taigi le. burza kilmė lieka neaiški. Sl. bur’a lygintinas tik su lie. žodžiais. Pirmiausia nurodysiu, kaip juos vartojo Daukša: bjaurùs ‘szpetny’ 15₁₄, ‘plugawy’ 9₄₅, 55₃₅, ‘omierzły’ 54₂₉ […]; bjaurýbė (resp. bjaurỹbė) ‘nieczystość’ 71₁₂, 104₂₀, ‘wszeteczeństwo’ 313₈ […]; biaũrinti (resp. biáurinti) ‘plugawić’ 55₂₈, ₃₀; ‘kalać’ 230₄ [127]; bjaurė́tis, bjaũrisi ‘brzydić sie’ 20₁₂, 75₂₃; ‘zbraniać się’ 54₅₃; biùrinti ‘szpecić’ 327₉, 546₄; ‘szkaradzić’ 327₉; ‘plugawić’ 553₄₁, ‘pokalać’ 110₃₅. Šiam reikalui svarbesni yra dabartinės lietuvių kalbos faktai, būtent tie bjaur-, bjur- šaknies žodžiai, kurie vartojami blogam orui nusakyti: bjaurùs (bjaũrus) oras; tokie bjaũrie ‘per tokį blogą orą’; bjauratìs, acc. bjaũratį ‘nenustojantis lietus’, bjáurioti, bjáuroja ‘ilgai lyja’; bjùrti, bjùro (praet.) ‘oras pablogėjo’. Nurodyti žodžiai turi tą pačią reikšmę kaip ir le. burza. Reikšmių ‘audra’ ir ‘ilgas lietus’ skirtumas nėra esminis. Abi reikšmes, t. y. ‘procella’ ir ‘tempestas’, turi ir s. sl. bur’a.

Šaltinis:

Otrębski 1949

Antraštė:

bjaurùs

Straipsnelis:

[publikuojamas darbas, rengtas apie 1873, kuriame kitaip aiškinama prūsų leksika, pateikta Nesselmano „Thesaurus linguae prussicae“] Su lie. biaurùs, plg. pa-biuru, -biur-ti, sietinas pr. bûrai, tiksliau biûrai.

Šaltinis:

Matzenauer 2003, 49

Antraštė:

bjaurùs

Straipsnelis:

[Aiškinant baltų ir slavų leksikos skirtumus aptariamos baltų-slavų-iranėnų kalbų paralelės, kad būtų atkurta substratinė (prabaltiška pagal kilmę) praslavų leksika.] Su lie. bjaurùs, taip pat plg. bjū̃ra ʻlabai blogas oras, stipriai lyjaʼ, genetiškai gretintinas prasl. bur'a ʻбуря, гроза, непогодаʼ, kurio absoliutusis sinonimas yra prsl. dъždžь ʻнепогодаʼ. Prasl. dъždžь priklauso iranietiškajam sluoksniui, o bur'a – baltiškajam.

Šaltinis:

Мартынов 1980 (1981), 20

Antraštė:

bjaurùs

Reikšmė:

грязный, нечистый, отвратительный…

Straipsnelis:

žr. bjaurėti

Šaltinis:

Аникин 1997 (1998), 212