Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: blėstauti.

Antraštė:

blė́stauti

Reikšmė:

silpnai degti, blėsuoti

Straipsnelis:

Esamojo laiko -sta- kamienų gali būti pamatuotas -auti vedinys lie. blė́stauti, -auja (-auna) ‘silpnai degti, blėsuoti’ (Ds) : blė́sta, blė́sti, blė́so, plg. blėsténti. Jį dar būtų galima sieti su ištiktuku blė́st (blė̃st). Plg. bendrašaknį taip pat iš es. l. kamieno blė́sta kildinamą blė́sčioti (Ostrowski 2006, 102), nors jį jau galima skaidyti blė́s-čioti : blė́s-ti (blė́s-o).

Šaltinis:

Pakerys 2007, 390