Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: blęsti, blendžia, blendė, geisti, geidžia, geidė, šėšėtė, kulšė, kulšis, kumelė, kumelys, kumeliukas, bruikšti, bruiškia, dilgėti, dilga, dilgėjo, blūzgėti, blūzga, apidėmė, apydėmė, šmùrkštelėti, kaškašekštis, sekti (pėdomis; pasaką), palėgti, nulėgti, bęsti, bendžiu, bendžiau, kušti, sukušti, blevėzgoti (blevyzgoti), kermušė, kermušis, kielė, kylė, kiela, srovinė aukšlė, pakrutė, pakriūtė, paprastoji aukšlė, kulšnis, kulkšnis, ausčioti (ausčiuoti), baužas, -a; baužis, -ė, bal(g)nas (žr. balnas), ganėti, ganėja (gana), kakėti, kaki (-ėja), kėkšti, -ščia, kaž-, kaži, kažin, kriaušė, kraušė, barškėti, braškėti, gilti, gilia, gylė, gelti, gelia, gėlė, dėti (demi, desi, dedu, dedi), braškėti, braška, -ėjo, blaižyti, blaižau, blaižiau, kauti (kauju, -nu, koviau, kavau).

Antraštė:

blę̃sti bleñdžia, bleñdė

Reikšmė:

taukšti, pliaukšti, niekus kalbėti, plappern, faseln, dummes Zeug reden; maišyti; miegoti, niauktis

Straipsnelis:

Aiškinant sl. *blęsti ‘plepėti, tauzyti, kliedėti; klysti’ šeimos atstovus luž. a. blanda ‘plepys’, bledzić ‘plepėti, tauzyti, paisyti’ ir kt. (Schuster-Šewc, Historisch-etymologisches Wörterbuch der ober- und niedersorbischen Sprache [Lfg.] 1. A–bohot, 1978, 40), tarp baltų giminaičių ir iš lietuvių kalbos buvo galima nurodyti tokių, kuriems nesvetima tauzijimo reikšmė, plg. (trm.) blę̃sti (bleñdžia, bleñdė) ‘taukšti, pliaukšti, niekus kalbėti, plappern, faseln, dummes Zeug reden’ (šalia ‘maišyti; miegoti, niauktis’ ir kt. reikšmių). La. blenst, blenzt yra kuronizmai ar lituanizmai, be to, kamieno gale vietoj d dažniau turi s ar z.

Šaltinis:

Urbutis 1979a, 158