Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: blaivas, telžti.

Rezultatai

Antraštė:: blai̇̃vas
Reikšmė:: blyškus, bespalvis (apie veidą; audinį), žydras (apie dangų), negirtas
Straipsnelis:: s. sl. adj. blědъ ‘blyškus, bespalvis’ plačiai paplitęs visoje slavų teritorijoje: bulg. blěd, blěden, le. blady etc. Šį sl. būdvardį atitinka lie. blai̇̃vas ‘blyškus; bespalvis (apie veidą; audinį)’, ‘žydras’ (apie dangų), ‘negirtas’, taip pat blaivùs ‘blyškus, neryškus; negirtas’. Su blai̇̃vas susiję veiksmažodžiai: blaivýtis, blai̇̃vos ‘pasidaryti bespalviam; nusigiedryti; išsipagirioti’, iš-, nu-, pa-blai̇̃vti, -blai̇̃vsta; blaivė́ti ‘tapti bespalviam, nusigiedryti’. Greta blai̇̃vas egzistuoja ir forma blaisvas ‘pablyškęs’. Ryšys tarp lie. blai̇̃vas ir sl. blědъ iki šiol dar nepaaiškintas: arba jo visiškai nepaisoma, arba blogai interpretuojama: blai̇̃vas neva kilęs iš *blaidvas. Aš neabejoju, kad čia kalbama apie tą patį žodį. Darybos požiūriu sl. blědъ priklauso būdvardžių grupei, kuri slavų kalbose baigiasi -ě-dъ: gnědъ : le. gniady, r. gnedoj; sedъ : s. sl. sědъ ‘šviesiai pilkas, šviesus, canus’, r. sedoj; smědъ : s. sl. smědъ ‘tamsus, juosvas, fuscus’, s. le. smiady (: śmiady) [123] s. sl. blědъ senumą, atrodo, įrodo anglosaksų blát ‘blyškus, bespalvis’, kurio pirminė forma *blaita-. Lie. blai̇̃vas yra vienas iš gausaus būrio būdvardžių su -vas: rai̇̃vas, šývas, pal̃vas, mul̃vas, šir̃vas (greta šìrmas). Tai spalvas reiškiantys būdvardžiai. Sunku nusakyti, kurio iš jų daryba yra senesnė – sl. blědъ ar blai̇̃vas. Tikras dalykas yra tas, kad kilmės požiūriu jie yra vienas ir tas pats žodis.
Šaltinis:: Otrębski 1949, 122-123

Antraštė:: blai̇̃vas
Reikšmė:: negirtas
Straipsnelis:: Alb.-bl.-sl. sutapimai su germanų [...] (greta kultūrinių įtakų) ne tokie dažni: lie. blai̇̃vas ‘negirtas’, giminiškas su s. sl. БЛѢДЪ, alb. bledhurë ‘žalias’ (bleroj ‘žaliuoju’, i blertë ‘žalias’), s. ang. blât ‘blyškus’, s. v. a. bleiza ‘blyškumas’.
Šaltinis:: Широков 1984, 21

Antraštė:: blai̇̃vas
Reikšmė:: nüchtern
Straipsnelis:: E. Fraenkelio žodyne LEW pateiktas lie. blai̇̃vas ‘nüchtern’ siejasi ne su s. bažn. sl. blědъ ir kt. ‘išblyškęs’ (taip teigia Fraenkelis), o turbūt su blaikštýtis ‘(iš)blaivinti, ernüchtern’, taigi pirmykštis būtų *blaiksvas. Taip pat fiksuojamas ir blaisvas ‘blaivas, nüchtern’ (Fraenkelis); šitas blaisvas yra artimesnis veiksmažodžiui (skv > sv): blaivas ‘nüchtern’ yra tas pats žodis, tik patyręs kito žodžio blaivas ‘balkšvas, weißlich’ įtaką. Akivaizdu, kad tarp *blaiskas ‘blaivas, nüchtern’ ir balsvas ‘balkšvas, weißlich’ dėl išorinio panašumo vykusi kontaminacija; reikšmės ‘blaivas, nüchtern’ ir ‘blakšvas, weißlich’ negali būti susietos.
Šaltinis:: Machek 1961, 352

Antraštė:: blai̇̃vas
Straipsnelis:: Lie. blai̇̃vas (< *blaid-vas) yra giminiškas s. sl. blědъ ‘balsvas, neintensyvus’, le. blady ‘išblyškęs, nubalęs, pallidus’, nuo XV a. ‘neryškus’, slov.blẹ̑d ‘išblyškęs, nubalęs, pallidus’, r. dial. бледóй, s. блéдый ‘išblyškęs, nubalęs, pallidus’, dar ang.-saksų blāt ‘išblyškęs, nubalęs, pallidus’ (germ. *blaita-).
Šaltinis:: SłPr I, 260

Antraštė:: blai̇̃vas
Straipsnelis:: Lia. blai̇̃vas ‘clear, serene’ = ‘aiškus, giedras, blaivus’ darybiškai yra *blai-u̯a (plg. šývas, skr. śyāvá-). Lie. blai̇̃vas negali būti *blai-da + u̯a (žr. Skardžius 1941, 374 ir Fraenkel LEW 46), nes *d < ide. *d duotų baltų akūtą (Winter 1978, 443).
Šaltinis:: Hamp 1982c, 188¹

Antraštė:: blaĩvas
Straipsnelis:: J. Mikkola darbe „Baltische Etymologien“ (BB XXI, XXV) mėgino aiškinti lie. blaĩvas, kaũkas, gýsla, lokỹs, dal̃gis, dimstis ir kt. kilmę.
Šaltinis:: Sabaliauskas 1966d, 111

Antraštė:: blaĩvas
Reikšmė:: ‘balsvas, šviesus, mėlynas, žydras, giedras, skaidrus, negirtas, aiškaus galvojimo’
Straipsnelis:: [Aptariama lie. k. būdvardžių su priesaga *-u̯o- raida]. Lie. blaĩvas bandomas sieti su s. sl. blědъ ‘išblyškęs’. Tačiau minėtasis lietuviškas vedinys gali būti padarytas ir tiesiogiai iš ide. veiksmažodžio *bʰlei- ‘blizgėti’, plg. germ. *blī-wa- ‘švinas’, *blī-þia- ‘šviesus, giedras, linksmas’.
Šaltinis:: Ambrazas 2008, 32