Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bliukšti, neptė, namas, delnas, stibyna, sotis, maušas, gurnas, risčius, vapėti, dranga, stypa, žekė, pamienis, brokas, mgulas, mūsai, jaurynas, kviekti, kimus, kairus, džekė, grošiai, nuosaikus, bliktelėti, veizlus, lopšys, bruzduklis, alvas, balbatas, ierbė, dieveris, duktera, ėdrinėti, sostas, svirsnys, perti, žvalus.

Antraštė:

bliùkšti

Reikšmė:

liesėti, minkštėti, išglebus karoti, susitraukti

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyne LEW s. v. bliùkšti ‘liesėti, minkštėti, išglebus karoti, susitraukti’; taip pat variantas su p-: ‘vystant susitraukti, susiraukšlėti, liesėti’ ~ pateikti žodžiai (blùzgana ir tt.), kurie esą giminiški su pirmuoju, dėl semantinių priežasčių negali tokie būti. Giminiški pirmiausia yra la. bļugu, bļugt ‘minkštėti, gleivėmis apsinešti ir išskysti (apie grybus ir bulves)’, blugains ‘nešvarus, purvinas, šlapias’, bļuga turbūt ‘balta masė, medžiaga’ (ne ‘minia, daugybė’ – taip teigia Endzelynas). Čekų kalboje fiksuojamas būdvardis plihý ‘suglebęs, nukaręs, plonas, purvinas’ bei v. plihnouti ‘suglebti, nukarti’, pagaliau plíhanice f. ‘maišinys, Pantschwetter’. Šitas plih- gali būti < *plūg- (dėl ’ū plg. sl. šīti ‘siūti, nähen’ < *siū-); tada lie. bliūšk- būtų pamatuotas *pliūg- ir su sk išvestas inchoatyvas.

Šaltinis:

Machek 1961, 353