Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: boba, ušai, išpažinti, mėtas, akstinas, kreikas, koldūnas, liebas, čiobras, bliauti, laitas, kaptanikas, ušės, skomas, eiklus, arklukas, gubužas, skalynas, gludus, staibus, man, ežegys, šluoti, kakalys, ketvirtas, sūboti, gūdyti, gungti, šeivakaulis, rūkas, tyrė, pleikti, mučia, mirus, bredu, straigyti, šarvas.

Antraštė:

bóba

Straipsnelis:

Sl. baba : s. r. баба ‘ištekėjusi moteris’, ‘tėvo arba motinos motina’, ‘pribuvėja’, ‘burtininkė’, r. бáба, бабка, ukr. бáба ‘boba’, ‘bobutė, senelė’, le. baba ‘boba, žmona’, babka ‘bobutė, senelė’, s. le. babak ‘senis’, bába ‘bobutė’, ‘senė’, ‘moteris’, č. baba, babička, slov. bába ‘bobutė’, ‘akušerė’, bulg. бáба ir kt. [72] Sl. baba gana vieningai aiškinamas kaip „vaikiško vapėjimo“ pirminis žodis. Sl. baba su ilguoja ā šaknyje gali būti tęsinys ide. *b(h)ā̆b(h)-, pasižyminčios tam tikromis ypatybėmis, kurios būdingos ir *tā̆ta, *mā̆ma, *nan-: gr. ἀπφά ‘meilus kreipimasis į brolius, seseris, mylimuosius’, v. v. a. bābe, bōbe ‘senė, motina’, lie. bóba ir kt.

Šaltinis:

Трубачев 1959b, 71–72

Antraštė:

bóba

Straipsnelis:

Paskutinį E. Fraenkelio žodyne LEW s. v. bóba pateiktą žodį lie. bobaũsis ‘briedžiukas (grybas), Morchel’ reikia skaityti Altweiberohr (= Ohr, ausis!) [vok. Altweiberohr pažodžiui – senos moters ausis].

Šaltinis:

Machek 1961, 355

Antraštė:

bóba

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. bóba = serbų bȁba).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 340

Antraštė:

bóba

Straipsnelis:

[Nėra jokios dingsties šiuos bl. žodžius, kuriuos Briukneris (Brückner A., Litu-slavische Studien, I. Die slavischen Fremdwörter im Litauischen, 1877) įtraukė į slavizmų sąrašą, tokiais laikyti:] la. bãba (comm.) – баба, lie. bóba; tam prieštarauja netgi skiemens kirtis (la. bãba, lie. bóba, serbų bȁba, č. bāba).

Šaltinis:

Endzelīns DI I, 86

Antraštė:

bóba

Reikšmė:

javų guba

Straipsnelis:

Luž. ž. baby (pl.) ‘pyramidenarting aufgestellte Flachshäutchen, linų gubos’, lie. babka ‘die letzte große Garbe, paskutinis didelis pėdas’, pateikti [H. Schuster-Šewc. Historisch-etymolgisches Wörterbuch der ober und niedersorbischen Schprache [Lfg.] 1. 1. A – bohot, 1978, XXXI], 8 s. v. [157] baba² [baba² ‘toks dubenyje keptas šventinis pyragas, babka’ Urbutis 1979a, 155], yra iš to paties būrio, kaip ir le. (trm.) baba ‘paskutinis didelis pėdas’, babka ‘javų guba’, č. bába ‘pakutinis supjautas pėdas’, slov. (trm.) bábica ‘guba’, r., br. бáбка ‘guba’, r. (trm., ret.) бáба ‘guba’. Tai pačiai semantinei sferai priklauso ir lie. tarmių giminiškų žodžių, nors jų reikšmė dažniau ne visai tokia, originali: bóba ‘(ret.) javų guba; (ret.) žolėtų rugių guba’ (LKA 186); ‘vienas, trys ar keturi surišti pėdai, gubos pradžiai (tripėdis, jonis, krikštas); didelis kūlys dar neiškirstų javų; iš pagrėbstų surištas pėdas; paskutinis supjautų rugių ar kviečių pėdas; paskutinis parvežtas javų vežimas; paskutinė pradalgė pjaunant’ (LKŽ I², 959). […] Paskutiniojo pėdo pavadinimų sąsają su rugiapjūtės papročiais padeda išsiaiškinti etnografai […]: Rytų Prūsijoje dar XX a. pradžioje kirtėjas, supjovęs paskutinį pėdą, iš jo padarydavo moters pavidalo baidyklę, kuri buvo iškilmingai nešama į namus. Rusai ir baltarusiai paskutinį pėdą vadino ‘boba’ ir ‘diedu’ pagal tai, kaip jį aprėdydavo. Lietuvoje paskutinis pėdas daugelyje vietų vadinamas paprastai ‘dėdeliu’, ‘pabaigtuvių pėdu’, rečiau ‘diedu’ ar ‘svečiu’ [10 išn.: Lietuvių etnografijos bruožai. V., 1964, 77 (su liter.)]. Dėl žmogaus pavadinimų perkėlimo gubai dar plg. diẽdas ‘nurautų kanapių krūva’ (LKŽ II², 497), karõkas ‘javų gubelė, kuodė’ (LKŽ V 461).

Šaltinis:

Urbutis 1979a, 156–157

Antraštė:

bóba

Straipsnelis:

Č. babka ‘ypatingu būdu ant galvos užrišta skara, auf besondere Art gebundenes Kopftuch’ arba, tiksliai prisilaikant V. Macheko, „jistý způsob vázání šátků na hlavĕ, toks skarelių rišimo(si) ant galvos būdas“, padėtas (Schuster-Šewc, Historisch-etymologisches Wörterbuch der ober- und niedersorbischen Sprache, [Lfg.] 1. A–bohot, 1978, 9) prie baba² [‘toks dubenyje keptas šventinis pyragas, ‘babka’, (Urbutis 1979a, 155)], nors patys čekai tai suvokia kaip bobišką, vyresnėms moterims skirtą apsirišimą [11 išn.: F. Trávniček, Slovník jazyka českého, Praha, ⁴1952, 39; V. Machek, Etymologicky slovnik jazyka českého, Praha, ²1968, 39], net rodantį, kad moteris ištekėjusi (plg. č. babka ‘ištekėjusi, vyresnė moteris’) [...]. Su č. (uvázati si šátek, šátek uvázaný) na babku nuostabiai sutinka paraleliniai dabartinių baltų tarmių pasakymai: lie. (rištis, užsigobti skarelę, skepetą) į bóbą (bobùtę) (LKŽ I², 958), la. bãbiņã(s) lakatu apsiet ‘skarelę glotniai, apvaliai apie galvą rišti, das Tuch glatt, rund um den Kopf binden’ (ME I, 270), bābinu siet ‘skarelę rišti taip, kad mazgai būtų ant kaktos; ein Kopftuch so umbinden, daß der Knoten auf die Stirn zu liegen kommt’ (EH I, 208). Ne kitaip, aišku, reikia interpretuoti luž. ž. babuš-(k)a ‘įprasta skarelė (be popierinio pamušalo), suriša po smakru; jedes einfache Kopftuch (ohne Papiereinlage), das unter dem Kinn gebunden wird’, babulka ‘mažų vaikų galvos aprišimas, dažniausiai iš skarų, galvos skara, Kopfumhüllung kleiner Kinder, meist aus dem Tuche bestehend, Kopftuch’ (Schuster-Šewc, Historisch-etymologisches Wörterbuch, 1978, 8, 9). Pastariesiems, be to, semantiškai artimi luž. a. za-bibić so ‘sich einhüllen, einmummen, muturiuotis, apsigumuriuoti’, luž. ž. babiś se ‘t. p.’, kurių nė žodyno autorius neskiria no bobos pavadinimo šeimynos (ten pat, 7). Kad gerai daro neskirdamas, matyti ir iš lietuvių kalbos visai panašių veiksmažodžių (šalia daiktavardžio bobùtė): bobutúoti(s) ‘muturiuoti(s), gumuriuoti(s), storai taisyti(s)’, apsibobutúoti(apsibobutáuti) ‘apsimuturiuoti, apsigumuriuoti’, susibobutáuti ‘suraišioti galvą, apsimuturiuoti’.

Šaltinis:

Urbutis 1979a, 157

Antraštė:

bóba

Reikšmė:

karkvabalis

Straipsnelis:

žr. klevinė boba

Šaltinis:

Urbutis 1979a, 156

Antraštė:

bóba

Straipsnelis:

žr. basas

Šaltinis:

Кипарский 1973, 67

Antraštė:

bóba

Reikšmė:

большой сноп еще не обмолоченного хлеба; сноп, связанный из сгребок

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariami lituanizmai periferinėse lenkų šnektose Trakų ir Švenčionių rajone. Le. trm. b'apk’i – le. ‘снопики из мятой соломы, используемые для покрытия крыши’, br. ба́бка ‘пучок цвязанной соломы’, ‘скатанная из покоса в кучки гречиха’ (Varanavo, Vileikos r.) <= lie. bóba ‘большой сноп еще не обмолоченного хлеба; сноп, связанный из сгребок’, bãbyti, pribãbyti ‘молотить, обмолачивать (хлеб)’, babsė́ti (kùltuvu) ‘колотить (цепом)’.

Šaltinis:

Веренич 1989, 198

Antraštė:

bóba

Reikšmė:

kankorėžis

Straipsnelis:

Kai kur, žymint kankorėžį, panaudojamas slavizmas bóba, plg. bobùkas (Daugėlìškis), bóbeliai (Liñkmenys). Šis slaviškos kilmės žodis neretai vartojamas darant liaudiškus augalų pavadinimus, norint pabrėžti tam tikras tų augalų ar jų vaisių išorines ypatybes (plg. Gritėnienė 2006, 77, 153t.).

Šaltinis:

Ambrazas 2010a, 100