Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: br(i)auti, giedorius, griozdas, zgreblas, mėsinė, kamuolys, lyguma, pažymynys, treškėti, dulkės, graudmolis, bas-bas, makėti, kapė, rūdynas, graudus, gočios, gremštis, kestės, aikštytis, gavėjas, sargus, lygmalas, karšis, bobãpalaikė, vilkadalgis, pavaseris, velėklos, švendrynė, tangùs, bušis, telkti, gožėti, ašutas, malonėširdumas, gubus, telyčė, spulėti, indėvė, rūbai, gungrintis, šėvulis, gleimės, jupkis, braškėti, ikrai, grakštas, kaištuvas, tolygus, dumšlė, ercekis, ankstain(i)ais, blyškėti, pamiršūlis, aure, rėžis, spangė, skatyti(s), dravis (drevis), švilys, lušis, dunduris, šeivarietis.

Antraštė:

br(i)áuti

Straipsnelis:

[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Rekonstruojama bl.-sl. prez. paradigma *˚ā̆u̯- i̯e/o- : aor.-bendraties *˚ū-/ ˚uu̯-: lie. br(i)áutis, br(i)áujasi, br(i)óvėsi ‘stumtis, keliauti toliau’, trm. br(i)áuti ‘stumti, spausti’. Ide. *bʰreuH- ‘laužyti; sulūžti’ (LIV, 96): s. norv. brjóta, s. ide. brēotan ‘laužyti; sulūžti’. Vardažodiniai vediniai: la. braũna ‘šašas, pleiskanos’, s. i. bhrūṇá- n. ‘embrionas, gemalas’, č. brnka ‘placenta’ (plg. Mayhorhofer EWAia 2, 283). Smoczyński (2003, 54) la. braũņât ‘skusti, gremžti; brėžti, drėksti’ < *bŗaũt (: lie. br(i)áuti), nurodantys bri̯ā́u-: brū́-.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011b, 213