Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: br(i)auti, karkalis, karoti, yda, baisa, srebus, katras, paskuojis, ruošus, paklusnus, lomė, inkstiras, inkštiras, labingas, cipti, dieni, grindis, karvoti, gramotis, viešis, grabštus, skaistas, gairėti, mutnus, irstąs, kėvinas, gudažolė, pulkas, guiris, tūpti, oras, leipauti.

Rezultatai

Antraštė:: br(i)áuti
Straipsnelis:: [Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Rekonstruojama bl.-sl. prez. paradigma *˚ā̆u̯- i̯e/o- : aor.-bendraties *˚ū-/ ˚uu̯-: lie. br(i)áutis, br(i)áujasi, br(i)óvėsi ‘stumtis, keliauti toliau’, trm. br(i)áuti ‘stumti, spausti’. Ide. *bʰreuH- ‘laužyti; sulūžti’ (LIV, 96): s. norv. brjóta, s. ide. brēotan ‘laužyti; sulūžti’. Vardažodiniai vediniai: la. braũna ‘šašas, pleiskanos’, s. i. bhrūṇá- n. ‘embrionas, gemalas’, č. brnka ‘placenta’ (plg. Mayhorhofer EWAia 2, 283). Smoczyński (2003, 54) la. braũņât ‘skusti, gremžti; brėžti, drėksti’ < *bŗaũt (: lie. br(i)áuti), nurodantys bri̯ā́u-: brū́-.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011b, 213