Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
brántas
Reikšmė:
velnias, nelabasis
Straipsnelis:
Brantowicʒa – atstatomos lytys Brantas ir Brantaitis, siejama su lie. pavarde Brántas, su vietovardžiais Brantỹnė, Brántmargis bei su brántas ‘velnias, nelabasis’, branta ‘driskius’. Tai klaidinga etimologija. Lie. pavardė Brántas (žinoma tik nuo Bartninkų, Kybartų, Virbalio) yra neabejotinas germanizmas. Tai rodo ir šios pavardės variantas Brandas (žinomas tik iš buvusio Klaipėdos krašto) – plg. vok. Brandt, Brand ir pan. Lie. apeliatyvai brántas ir branta pavardės Brántas germaniškos kilmės negali paneigti, nes, svarbiausia, žodis brántas pats yra germanizmas (iš vok. dial. brant). Iš šio germanizmo pavardė Brántas galėjo susidaryti tik tuo atveju, jeigu jis lietuvių būtų buvęs žinomas, visuotinai vartojamas gerokai anksčiau, negu pasirodė iš jo kilusi pavardė, t. y. jis jau turėjo būti paplitęs Vilniuje XVI a. Ar jis buvo paplitęs anuo metu – labai abejotina – tai reikėtų visų pirma įrodyti. […] branta žinomas vien tik iš Juškos žodyno ir, matyt, taip pat yra skolinys (galbūt slavizmas, kaip spėja LKŽ). Trys pateiktieji mikrotoponimai greičiausiai yra asmenvardinės kilmės – iš tos pačios pavardės Brántas. Įmanomas jų ir tiesioginis ryšys su germanizmu brántas ‘toks parazitinis vijoklinių šeimos augalas, vijoklis’. Nepriklausomai nuo to, ar jie apeliatyvinės, ar antroponiminės kilmės, vis tiek tai genetiškai germanizmai. Taigi asmenvardis Brontowic negali būti lietuviškas. Jis greičiausiai yra slavizuota lytis (sudaryta su slaviška patronimine priesaga) iš germaniškos pavardės Brandt ar pan.
Šaltinis:
Vanagas 1979, 78
Antraštė:
brántas
Reikšmė:
toks parazitinis vijoklinių šeimos augalas, vijoklis
Straipsnelis:
žr. brantas
Šaltinis:
Vanagas 1979, 78
Antraštė:
brañtas
Reikšmė:
pakinktų skersinis, vogas; pagalys, rišamas gyvuliams po kaklu, kad labai nelakstytų; lentelė ar pagalys su skylėmis, per kurias išvertas gyvulio sietas, kad nesusisuktų
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. брунта ‘tokia pakinktų dalis’ Stankevičius К IV 175; le. trm. bronkt ‘medis su virvėmis gyvuliams raišioti’ SJP I 208 < lie. brañ(k)tas ‘pakinktų skersinis, vogas; pagalys, rišamas gyvuliams po kaklu, kad labai nelakstytų; lentelė ar pagalys su skylėmis, per kurias išvertas gyvulio sietas, kad nesusisuktų’ (br. žodis, matyt, iš rytų a. formos su -un- < -an-).
Šaltinis:
Urbutis 1969a, 51

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas