Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: briauzgėti, žyčia, tarmėtyra, smirduolė, velėninis, grūstuvas, vertystė, pūstyti, lapienė, tenėti, sėmena, skėrys, gegė, kleinioti, kilsuoti, skroblas, kiekinis, tuzinas, driekus, senatis, giedras, pupuras, sparva, latvis, pausti, spalis.

Antraštė:

briauzgė́ti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tiktai tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] briauzgātēi ‘murmėti, bambėti’: tokia rekonstrukcija remiasi lie. briauzgiù ir r. brjuzgátь formų panašumu. Vis dėlto [12] sunku pripažinti, kad šitokia daryba būtų labai diferencijuotų baltų-slavų vedinių išeities taškas. Galimas daiktas, kad čia turime reikalą su onomatopėjiniais žodžiais, kurie su redukuotu vokalizmu pasirodo lie. k. bruzgù, o paralelinę atmainą su priebalsiu l turime lie. bliaũzgia (Otrębski, LP 1 124). Lyginimas su kitų ide. kalbų (trakų, germanų, Būga RR 1, 282 = RFV 65, 318) žodžiais tikslių ekvivalentų neduoda. Vadinasi, aptariamų žodžių (iš dalies ir veiksmažodžių) atsiradimą reikia laikyti baltų-slavų inovacija, kuri vis dėlto remiasi paveldėtu ide. komponentu. Gausūs ir įvairūs baltų ir slavų variantai dabar trukdo nustatyti aiškią derivacinę eilę.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 247