Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: brizgilas, duoslus, vėjas, gužėti, bambti, žultis, svirsnis, šutvininkas, vaikščioti, rekešys, stungis, įtaiga, atsikvėsti, skėtronas, pobūvis, skerdžius, skrumstus, kuzas, šiupti, kiek, pažagas, sėbras, pirka, ešooklė, gaužė.

Antraštė:

brìzgilas

Straipsnelis:

brisgelan (brizgelan) E. 450 ‘kamanos, brizgilas’ : lie. brìzgilas (apie tai žr. Walde Pokorny II, 133) yra kilęs galbūt iš pragerm. *ƀrigđila- (žr. Walde l. c.) atliepiančios formos ir kokio nors sinonimo *bruzgā (kas galėjo būti šalia *bruzdā > s. sl. БРЪЗДА ‘t. p.’

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 190

Antraštė:

brìzgilas

Straipsnelis:

Pr. brisgelan ‘apynasris’ tiksliai atitinka lie. brìzgilas, brizgilis ir kt. Endzelynas Senprūšu valoda, 1943, 153 laiko galimą formos kontaminaciją, atitinkančią pragerm. *ƀrigdila (plg. v. v. a. brîdel : brîden ‘pinti’), su jai sinonimiška forma *bruzgā (kartu su *bruzdā > s. sl. БРЪЗДА, slov. bŕzda, s. r. бръзда, r. брозда́; plg. lie. bruzdùklis). Kadangi lie. brìzgilas iš brìgzti (brỹzga, brìzgo) (plg. brìzgalas), brìzgas, brỹzas ir t. t.), iškyla ne iki galo aiškus ryšys su prasl. *brĭzg-, *brĕzg-. Plg. r. trm. брезга́ ‘įkyrus žmogus’, бре́зги ‘apkalbos’, брязжа́ть, бря́згать ‘belsti’, ‘mušti’ ir kt. Jeigu šie sugretinimai patikimi, tai pr. brisgelan ir lie. brìzgilas paaiškinti galima be sudėtingų kontaminacijų ar paralelių. Lie. bruzdùklis siejimas su brìzgilas, pr. brisgelan netenka svarumo (žr. Machek Μνῆμα 1926, 420), ir šie žodžiai įgyja vidinę formą – ‘tai, kas tabaluoja, trinasi’ ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 252–253