Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
brolýtis
Straipsnelis:
Seržantas aprašo priesagų ir galinių žodžio skiemenų priegaidžių distribuciją visuose latvių tarmių priegaidžių plotuose (A – vakarinis 2 priegaidžių plotas, B – rytinis 2 priegaidžių plotas, C – trijų priegaidžių plotas). C: Ērģeme [262], Lugaži [263], Valka [264], Rauna [296]: -ĩtis²: ciẽpĩtis, dzẽrvenĩte, dzẽrvĩte, gaîlenĩte; Smiltene [290], Trikāta [275]: -ĩc² (< -īns): brãlĩc, brãlĩša, gùovĩte; B: Aknīste [368]: -eîć³: bròaleîć (< brālītis), sûleîć (< solītis); Sinole [392]: -îte³: svêpenîte ‘kleine Lampe’, cirîte; Lejasciems [393], Ērgļi [324], Ogre [325]: -îts³: brlîts; Vecgulbene [401], Baltinava [478], Krāslava, Kārsava: -îts³: brùolîts, sunîši; Varakļāni [426], Barkava [425]: -eîć: pùiseîć; A: Kūdums [284]: -îc²: brãlîc, vecenîte; Bauņi, Vilzēni: cãlĩc […]; Durbe [38], Tadaiķi [45], Rāva [37]: -îc²: brãlîc. Plg. lie. brolýtis 1, sūnýtis, šunýtis, vilkýtis etc.
Šaltinis:
Seržants 2003, 100

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas