Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bučiuoti, iškvėpti, kupranugaris, pirmadėlė, va, baužė, rakinti, kirnė, kimpėti, slapta, skaidyti, šlepriokas, motė, ėvelis, kremzlė, draugkeleivis, be.

Antraštė:

bučiúoti

Straipsnelis:

S. air. bus retas ir poetinis žodis ‘lūpa’, labiau žinomas forma pus IGT Decl. § 96.17 (pus yra vartojama ir dabartinėje airių kalboje); [B118] vediniai pusach adj. ‘didelėmis lūpomis’, pusóc (dab.) ‘bučinys’ Thurneyseno buvo lyginama su galų Bussumaros (Jupiterio epitetas CIL III 1033; IF IV 286) ir žmogaus vardu Čekijoje (monetos „Biatec“), bet labai abejotina, kad šiuos žodžius galėtume aiškinti su *gʷ- (kaip vok. Kuss), plg. KZ XXXVII 403, išnaša 1. Kalbama apie liaudišką populiarų žodį, plg. dabartinės persų bosidan ‘bučiuoti’, vok. Buze ‘lūpa’, Buss ‘bučinys’ (Pokorny IEW, 103), lie. buczúti [= bučiúoti – J. K.], lo. bucca.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, b118–119

Antraštė:

bučiuoti

Straipsnelis:

Nemaža ide. kalbų žodžių, reiškiančių ‘bučiuoti’, yra pamėgdžiojamosios kilmės, kitų šios reikšmės žodžių semantiniai šaltiniai gali būti žodžiai, reiškiantys ‘lūpos’, ‘laižyti’, ‘meilė’, ‘čiulpti’ ir pan. Lie. bučiuoti, la. bučuot galbūt iš v. a. dial. formų, panašių į butschen ir butsch ‘bučinys’. Čia priklausytų ir ang. buss ‘bučiuoti’, ‘bučinys’, v. a. daiktavardis buss ir veiksmažodis bussen, isp. buz (‘bučiuoti iš pagarbos’, iš arabų kalbos), le. buzia, buziak; plg. s. air. bus, alb. buzë, rum. buză ‘lūpa’. Visi yra vediniai iš pamėgdžiojamosios kilmės bu, bus, plg. žodžius, reiškiančius ‘bučiuoti’, ‘lūpa’, ‘burna’.

Šaltinis:

Buck 1949, 1114